Lietuvos operos dainininko bei politiko Vytauto Juozapaičio bei Eglės Juozapaitienės dukra Ieva Barbora birželio 23 dieną švenčia gimtadienį. Kalbėdama apie šventę, mergina atviravo, jog nuo pat mažens jai ši diena būna ypatinga. Ieva ne tik sulaukia daugybės dėmėsio, tačiau nepamiršta pasveikinti ir savo tėvelių.
Naujienų portalui tv3.lt Ieva Barbora Juozapaitytė atvirai prabilo apie gimimo dieną, prabėgusius metus ir gyvenimo ramstį.
Pasak pašnekovės, ši diena ypatinga ne tik jai: „Tokios tęstinės tradicijos gimtadienio proga tikrai nėra, tačiau visada labai gera su šeima bent trumpai pasimatyti, o labiausiai svarbus dalykas pasveikinti savo tėvelius, juk tai daugiau jų šventė.“
Ieva neslėpė, kad prabėgę metai buvo kupini įvairių patirčių bei prisiminimų. „Šie metai man padovanojo daug iššūkių, daug įvairių patirčių ir atradimų. Labai džiaugiuosi galėdama kiekvieną sunkią minutę paversti stiprybės arba sėkmės garantu. Šiais metais man pasisekė atverti labai daug naujų durų karjeroje: drauge su mamyte Egle Juozapaitiene bei Dariumi Mažintu turėjome koncertinį ciklą „Meilės netylėk“, turėjau galimybę prisidėti prie Ukrainos paramos koncertų su nuostabia muzikantų kompanija „Walls have ears“ renginiuose, turėjau garbės dainuoti viename didžiausių šių metų renginių organizuojamų NATO „Lithuanian Military Tatto“, – vardino ji.
Tiesa, tai tik maža dalis, kuo galėtų pasidžiaugti Ieva: „Ypatingai gera pasidžiaugti, jog turėjau fantastišką debiutą Julijos vaidmenyje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – B. Kutavičaus operoje „LOKYS“ (režisierius G. Varnas). Labai didžiuojuosi koncertiniais ciklais drauge su tėveliu Vytautu Juozapaičiu bei Lietuvos simfoniniu orkestru ir Maestro Gintaru Rinkiavičiumi priešakyje. Filmavimų apsuptyje drauge su grupe IL SENSO pavyko ištrūkti savaitei į gastroles Amerikoje, tai buvo įspūdinga patirtis. Kur dar nauja patirtis Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos scenoje ir debiutas Domino teatro miuzikle „Paryžiaus Katedra“ vaidmenyje. Dalyvavimas tarptautiniuose operos solistų konkursuose Lietuvoje bei Austrijoje, spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Šie meta buvo ypatingi, juk čia tik dalis ypatingų įvykių, kurie buvo šiais metais.“
Kiekvieni metai taip pat padovanoja ir vertingų pamokų, o tam pritaria ir pati pašnekovė. „Po didžiausių audrų visuomet ateina saulėtos dienos, tai taisyklė, kuri lydėjo mane visus šiuos metus“, – teigė Ieva.
Paklausta, kas būtų jos gyvenimo ramstis, operos solistė nė kiek nedvejodama atsakė: „Mano šeima.“
Tęsdama pokalbį apie gyvenimo ramstį ir prabėgusius metus, Ieva atskleidė, kas privertė ją labiausiai nusišypsoti. „Mylimas žmogus“, – džiaugėsi ji.
Nepaisant to, kad metai Ievai buvo itin darbingi, tačiau ji neketina sėdėti rankų sudėjus: „Esu labai laiminga, jog mano gyvenime ir ypatingai karjeroje yra labai daug įvairių krypčių ir patirčių, o dabar beprotiškai noriu pasidžiaugti naujo muzikinio projekto pradžia JAUKÙ. Drauge su kolega operos solistu Andriumi Apšega keliaujam į jūsų širdis startuodami su sena gera estradine daina – Juodas Garvežys, tikiu, kad šiais metais apie mano naują projektą išgirsite dar ne kartą.“
Baigdama pokalbį apie gimimo dieną bei metus, pašnekovė atskleidė, ko sau palinkėtų: „Vidinės ramybės, kuri po truputį vis labiau tampa mano drauge, svajonių ir daug laimės.“
