Ketvirtadienį premjerė, kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo antrajame rinkimų ture. Premjerė atskleidė, kokia būtų šalies vadovė, jei rinkimuose ją aplankytų sėkmė.
Premjerė nelinkusi prognozuoti, koks bus rinkėjų aktyvumas ir kokio rezultato galima tikėtis.
„Nedėkingas dalykas yra tikėtis – istoriškai prezidento rinkimuose esame turėję visokių precedentų. Man atrodo, kad geriausia sulaukti sekmadienio vakaro ir viskas bus aišku. (…) Tada bus galima komentuoti skaičius, o ne spėliones“, – teigė ji.
Atsakė, ką padarytų, jei taptų prezidente
Paklausta, kokia prezidentė būtų, jei laimėtų rinkimus, I. Šimonytė atsakė, kad valstybės kryptis nesikeistų, tačiau ji norėtų daugiau pažangos, ypač žmogaus teisių srityje.
„Manau, kad valstybės proeuropietiška, vakarietiška kryptis nesikeistų, bet norėtųsi spartesnės pažangos. Norėtųsi didesnio atvirumo, pripažinimo ar supratimo dalykams, kurių dar iki šiol nesugebėjome išspręsti, didesnės tolerancijos žmonėms, kurie yra kitokie negu mes, manantys, kad kartais esame vieninteliai teisingi“, – kalbėjo kandidatė.
Kaip dar vieną prioritetą ji išskyrė užsienio politiką ir gynybą.
„Manau, kad pagrindinis prezidento dėmesys, kuris pagal Konstituciją yra užsienio politika ir gynyba, kas dabar labai glaudžiai tarpusavyje susiję, tas prioritetas ir turėtų būti“, – teigė I. Šimonytė.
„Plius, tikiuosi, kad man pavyktų paskirti Lietuvos teisėjus, kad teismai galėtų dirbti“, – pridūrė ji.
Baigiasi išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture. Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, per dvi jo dienas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savo valią pareiškė 103 tūkst. arba 4,31 proc. rinkėjų. Ketvirtadienį Lietuvoje baigiasi balsavimas iš anksto antrajame prezidento rinkimų ture.
Antrajame ture susitinka perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė.
Iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių nuo 7 iki 20 valandos.
Premjerė: jeigu Seime nebus palaikymo kažkuriai gynybos finansavimo priemonei, galima svarstyti ir alternatyvas
I. Šimonytė sako, kad jeigu Seime pritrūktų palaikymo kažkuriems iš Finansų ministerijos siūlomų gynybos finansavimo šaltinių, juos būtų galima pakeisti alternatyvomis.
„Manau, kad visos diskusijos yra galimos. Ir jeigu mes norime įgyvendinti tam tikrus sprendimus ir tam reikalingas tam tikro dydžio biudžetas. Tai žinoma, jeigu nebūtų palaikymo Seime kažkokiam elementui, tada galima svarstyti kitus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Tų alternatyvų yra. Šis pasiūlymas leidžia gana sąžiningai naštą paskirstyti, bet jeigu pritrūks palaikymo vienam elementui, tai tada vietoje jo atsiras kiti. Ar jie atsiras iki rinkimų ar jau po, čia sunkiau pasakyti“, – pridūrė ji.
Taip pat premjerė paminėjo, kad jeigu kai kurios priemonės nesusilauks palaikymo, partijos galėtų atvirai pasakyti, kokie sprendimai joms priimtini.
„Matyt, kad kolegos, ypač opozicijoje turi savo skaičiavimų. Turbūt koalicijos nariai irgi turi. Kad kažkas atsiras tikrai neabejoju. Bet būtų sąžininga prieš mokesčių mokėtojus pasakyti atvirai, už kokius sprendimus partijos yra pasirengusios balsuoti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
Ingrida Šimonytė nekomentuoja žinių apie galimą G. Landsbergio kandidatūrą į EK: sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių
Įtakingam leidiniui „Politico“ įvardijus užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį galimu kandidatu į Europos Komisijos (EK) narius, I. Šimonytė nekomentuoja tokios spaudoje pasirodžiusios informacijos. Politikė į klausimus reaguoja juokaudama – „sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių“.
„Nepykite, bet tikrai turiu pasakyti, kad sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių, kaip sakoma. Europos Parlamento rinkimai yra birželio 9 dieną. Ir po Europos Parlamento rinkimų matysime, kokios politinės jėgos Europoje bendrai gavo pasitikėjimą, kas galės pretenduoti į Europos Komisijos postą. Noriu pabrėžti, kad ne paskutinį vaidmenį, sprendžiant dėl to, kas atstovauja arba kas yra kandidatai į komisarus, (…) vaidina Europos Komisijos pirmininkas. Labai tikiuosi, kad tai bus dabartinė Europos Komisijos pirmininkė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė, omenyje turėdama Ursula von der Leyen.
Visgi, jokių konkrečių potencialių Lietuvos kandidatų į EK pavardžių I. Šimonytė nekomentuoja ir kartoja, jog būsima Komisijos sudėtis priklausys ir nuo to, kas taps jos pirmininku.
„Jokių pavardžių tikrai nekomentuosiu šiuo metu“, – pabrėžė premjerė.
„Ar yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų būti Europos Komisijos nariais? Yra. Bet, man atrodo, visada reikia ieškoti žmogaus, kuris geriausiai gali vieną ar kitą darbą atlikti. Ir čia daug dalykų priklauso ne tik nuo to, ką galvoju aš, ką galvos Vyriausybė, ką galvos prezidentas ar prezidentė, ką galvos Seimas, bet taip pat ir nuo to, ką galvos būsimasis Komisijos vadovas, o labai tikiuosi – vadovė“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos baru.
Viešojoje erdvėje jau anksčiau spekuliuota apie tai, jog G. Landsbergis veikiausiai yra įvardijamas kaip realiausias kandidatas pakeisti šiuo metu kadenciją EK baigiantį komisarą Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką ir vandenynus.
Visgi, pats G. Landsbergis konkretaus atsakymo iki šiol nėra pateikęs – pernai lapkritį komentuodamas minėtus gandus ministras nurodė, jog tai jam nėra svarbiausias klausimas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
