Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius.
Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.
Į „Maisto banko“ sandėlį Vilniuje kasdien iš prekybininkų, tiekėjų ir ūkininkų atkeliauja po kelias tonas įvairaus maisto, kurio galiojimas jau baigiasi.
„Tie 6 tūkstančiai tonų maisto, 6 milijonai kilogramų, kas yra 12 milijonų porcijų žmonėms, pasiskirsto 180 tūkstančių žmonių Lietuvoje“, – kalba „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Aiškėja, kad lietuviai – tikri maisto švaistūnai. Per metus maisto tautiečiai išmeta 400 tūkstančius tonų. Didžioji dalis – daugiau nei 60 procentų – į sąvartyną keliauja iš gyventojų namų. Kitą dalį, kuri prilygsta 120 tūkstančių tonų, išmeta prekybininkai, tiekėjai ir gamintojai.
Šokiruojančią statistiką išvydusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino žalingais tautiečių įpročiais. Žurnalistams padalijusi iš miltų, kurių terminas „geriausias iki“ jau pasibaigęs, pagamintų keksiukų, pasisakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Mes siūlome leisti ilgiau pardavinėti produktus, kurie yra ženklinami „geriausia iki…“, – sako A. Armonaitė.
Tarp tokių produktų – miltai, kruopos, dribsniai, makaronai, sausainiai, duona ir jos gaminiai. Tokie produktai net ir po termino „geriausias iki“ galiojimo pabaigos gali būti vartojami nuo 5 dienų iki 1 metų.
„Mes, iš tikrųjų, kalbam apie 50 tūkstančių tonų per metus – tai yra tiek, kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai“, – kalba A. Armonaitė.
Ministrė Armonaitė skaičiuoja: lietuviai nebemėtytų į sąvartyną ne tik daug maisto, bet ir pinigų – esą žmonės sutaupytų pusantro šimto tūkstančio eurų.
„Bus galimybė tuos produktus parduoti pigiau ir žmonėms juos įsigyti mažesnėmis kainomis“, – aiškina A. Armonaitė.
Tik ar kova su maisto švaistymu bus vaisinga? Nevyriausybininkai tokią Armonaitės idėją kritikuoja, „Maisto bankas“ išgelbsti vos 6 tūkstančius tonų maisto, kai Lietuvoje išmetama 400 tūkstančių tonų maisto.
„Jeigu iš tikrųjų norim spręsti maisto švaistymo problemą, tai didžioji dalis švaistomų produktų vis dėlto yra pažymėta ne „geriausia iki“, didžioji dalis švaistomų produktų yra vaisiai ir daržovės, kurie niekaip nėra pažymėti. O, visų antra, tai produktai, kurie pažymėti „tinka vartoti iki“, – teigia S. Gurevičius.
„Maisto bankas“ iš prekybininkų ir ūkininkų dažniausiai sulaukia tikrai ne makaronų, kruopų ar kitų produktų, kurių terminas „geriausias iki“ jau pasibaigęs, o būtent pieno, mėsos, žuvies produktų, taip pat vaisių ir daržovių. Ir siūlo apibrėžti prievolę prekybininkams nukainoti tokį maistą kelios dienos prieš galiojimo terminą, o paskutinę dieną atiduoti jį nevyriausybinėms organizacijoms.
„Iš tiesų, reikia problemą sprendžiant pradėti nuo kažko. Ir jeigu mes, pavyzdžiui, nepradėsime nuo šito žingsnio ir sakysime, kad jis nepakankamas, dėl to jo nereikia, mes tada neišspręsim net dalies problemos“, – kalba A. Armonaitė.
O kada prekybininkai taikytų nuolaidą – jau pasibaigus terminui „geriausias iki“ ar dar kelios dienos prieš jį? Ir kokia ta nuolaida galėtų būti?
„Tai turbūt matysime įvairiausių pavyzdžių ir jie turbūt testuos rinką, žiūrės, kaip reaguoja pirkėjas, kaip reaguoja vartotojas, ir matysime kažkokias susiformavusias praktikas. Bet dabar aš nežinau – čia jų komercinės paslaptys, nesidalina su niekuo…“, – tvirtina prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Didieji prekybos tinklai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos idėją vertina skirtingai: vieni pritaria, kiti nė nesiruošia pardavinėti prekių pasibaigus terminui „geriausias iki“.
„Būtų sąlygų suvienodinimas: šiuo metu mes šituos produktus galime aukoti, bet negalime pardavinėti. Tai yra vienas argumentas. Antras argumentas tai, kad tikrai žmonės galės sutaupyti“, – teigia „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Maxima“ kol kas neturi planų prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais, kurie dar yra tinkami vartoti. Mes pakankamai gerai prognozuojam, susiskaičiuojam ir yra išperkami visi produktai“, – sako „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Neaišku ir, ar prekybininkai tikrai galės pardavinėti miltus, kruopas, makaronus ir kitus produktus, kurių terminas „geriausias iki“ jau bus pasibaigęs. Mat Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar laukia idėjos palaikymo Vyriausybėje ir Seime.
