Pirmadienis – paskutinė Joniškio ligoninės vadovo Martyno Gedmino darbo diena. Ketverius metus vadovavęs įstaigai ir aktyviai ėmęsis reformuoti ligoninę jaunas gydytojas sako jaučiasi gavęs lyg šlapiu skuduru per veidą – pasikeitus miesto valdžiai teigia supratęs, kad yra nereikalingas.
Kaip M. Gedminas pasakojo portalui tv3.lt, sprendimas palikti vadovo postą buvo jau seniau, tačiau apgailestavo, kad nepavyko atsisveikinti gražiuoju.
„Išties iki galo nesupratau, kas nutiko. Jeigu buvau nereikalingas, reikėjo tą gražiuoju pasakyti. Buvo prašymas užtikrinti stabilumą, perduoti pareigas, po to dar įvyksta konfliktas, kad esi nepaklusnus, tada tampi nereikalingas. Nuoširdžiai nesuprantu, kas čia nutiko“, – komentavo jis.
Atsisakė paguldyti į ligoninę „tą, ką reikia“
Gydytojo aiškinimu, situacija labiausiai paaštrėjo, kai į Seimą išrinktas Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius atsisakė mero pareigų.
„Šis klausimas brendo jau kurį laiką. Buvo sutarimas su meru, kad pasilieku tol, kol surandu pamainą, kad užtikrinu, paruošiu tuos procesus. Ir kol žmonės nepajuto, kad keičiasi politinė situacija, niekas nenorėjo perimti ligoninės vairo.
Kai jau pamatė, kad meras išeina, pavyko įkalbėti žmones, įvyksta susirinkimas su koalicija ir vardija pusės metų skaudulius – vidaus ligų skyriaus nebėra, priėmimas nedirba naktį. Viskas suprantama, bet tai jau pusės metų senumo dalykai…
Kai atėjau į ligoninę radau 4 pensinio amžiaus gydytojus, iš kurių paskutiniai į pensiją išeina gruodžio 22 d., suradome du gydytojus, tai ką man daugiau padaryti? Atrodo, padariau, ką galėjau, tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, bet žmonėms tai netinka. Skaudu turbūt suprasti, kad tavo rajonas traukiasi“, – dėstė M. Gedminas.
Pasak jo, turbūt galutinis spyris palikti pareigas buvo įvykęs konfliktas, kai, kaip pasakoja jis, užstojo savo kolegę.
„Viskas įvyko dėl to, kad nepaklusome guldymui per jėgą. Turbūt politikams labai patogu įkurti „merdintį skyrių“, nesvarbu, kaip jis teikia paslaugas kitiems, bet kai reikia patiems, tada jau tampa aktyvus. Nė vieno normalaus pokalbio su naujuoju meru, kaip įsivaizduoju normalią darbo teisę ir panašiai, nebuvo. Tiesiog norisi, kad paskutinė darbo diena imtų ir praeitų…“ – neslėpė gydytojas.
„Yra skaudu, dabar politines įtampas reikia nuimti, su Gedminu atsisveikinsim, o po to jau – kaip bus. Buvo galima iškomunikuoti paprasčiau, nereikėjo tampyti gumos“, – pridūrė jis.
„Tai, ką atradau atvykęs, tikrai nepavadinčiau didinga ligonine“
Apie tai, kad M. Gedminas palieka direktoriaus pareigas, portalas lrt.lt paskelbė penktadienį. Jis nurodė prašymą atleisti ir darbo parašęs be konkrečios datos, mat tikėjosi išeitinės išmokos.
„Bet vakar (ketvirtadienį, aut. past.) man buvo paskambinta ir pasakyta: „Ačiū. Viso gero“. Tad pradirbęs trejus metus, aš net išmokos negausiu“, – komentavo jis.
Gydytojas teigė sulaukęs iš savivaldybės pastabų apie „sumenkusį entuziazmą“ ir „didingo miesto ligoninę pavertęs nežinia kuo“.
„Sako, vaikine, kur tavo entuziazmas išblėso? Sako, daktarų yra, tik kvieskime labiau. Sakau, gerai, tegu įlieja savivaldybė 1,5 mln. eurų į ligoninės biudžetą, prikviesime daktarų „miegantiems postams“. Tada staiga entuziazmas jau pačių tarybos narių išblėso. Žinote, tai tokie dvigubi standartai… Šiauliams, Kaunui trūksta daktarų, o čia Joniškis, Lietuvos pakraštys“, – komentavo jis.
Skubios pagalbos gydytojas pabrėžė, kad visi sprendimai dėl ligoninės priimti veikiant pagal teisės aktus: „Ir labai gerai, kad skubios medicinos gydytojas užtikrina aukštos kokybės pagalbą 12 valandų. Naktį būdavo po 0,6 paciento, tai išlaikyti „miegantį postą“ sudėtinga, gydytojų ir Šiauliams, ir didmiesčiams reikia…“
Tuo metu žodžiai apie „didingo miesto ligoninę“ M. Gedminą nustebino. „Tai, ką atradau atvykęs, tikrai nepavadinčiau didinga ligonine. Buvo gerų dalykų, bet buvo ir labai blogų. Man atrodo, per tuos ketverius metus su tais blogais dalykais atsisveikinome.
Pats miestas per 20 metų susitraukė 40 proc., rajone yra 20 tūkst. gyventojų, kurių 70 proc. yra vyresni nei 50 metų. Bet žmonės vis dar gyvena laikais, kai čia operavo Mažutavičius, buvo du skyriai, bet buvo kiti laikai. Tai šitai kažkaip jautriai priėmiau“, – neslėpė jis.
Yra nerimo, kas bus su ligonine
M. Gedminas tvirtino, kad kontrastas tarp to, į kokią įstaigą dirbti atvažiavo ir ko pasiekta dabar, yra didžiulis.
„Vaizdas neatpažįstamas. Kas dabar sukurta, man labai gražu, didžiuojuosi komanda, labai tikiuosi, kad nebus bandoma keisti neįsigilinus, jog nepradėtų byrėti. Liko keli žingsniai, kad tai būtų tobula rajono ligoninė. Ir kai pasikeis politikai ir savivaldybės klerkai, būtų galima kviesti ir daktarus“, – kalbėjo jis.
„Nekenčiu politizuotos medicinos, kai turi kažką paguldyti, kad jis kažką pažįsta ir panašiai. Tai yra šlykštu ir ne man“, – sakė M. Gedminas.
Paklaustas, kaip žinią priėmė medikų kolektyvas, M. Gedminas teigė esą reakcijos yra dvejopos.
„Kadangi buvau reiklus vadovas, daug dirbome, turbūt yra dalis žmonių, kurie džiaugiasi, kad dabar pasidarys lengviau, bet tai ves tik į pražūtį. Ir labai daug pasimetusių, įsibauginusių žmonių, tariamės su nauja valdžia, kad jokių pokyčių nedarys, bus stabilu. Tai visiems ta situacija keista.
Apmaudu, kai dėl kažko tiek stengiesi ir įstaiga pradeda byrėti. Manau, visiems būtų apmaudu, bet yra didžiulė pamoka, į ką reikia investuoti, o kas priklauso nuo vienos ar kitos politinio ciklo fazės, tam turbūt nelemta būti tvariu“, – konstatavo jis.
Komentuodamas dabartinę situaciją savo socialinio tinklo paskyroje M. Gedminas neslėpė, kad yra nerimo, kur link toliau suks ligoninė:
„Esu matęs visokių norų pasirodyti naujoms valdžioms, kai perima galią, dėl to gal yra kiek neramu, tačiau tai jau nėra mano atsakomybė.“
„Nekenčiu politizuotos medicinos“
Gydytojas pridūrė kuriam laikui „atsikandęs“ valdiškų įstaigų. „Čia, matyt, mano asmeninės savybės, nežinau, vienur jos turbūt teigiamos, kitur – neigiamos, nes esi nepatogus. Nekenčiu politizuotos medicinos, kai turi kažką paguldyti, kad jis kažką pažįsta ir panašiai. Tai yra šlykštu ir ne man.
Galėčiau nebent būti toks išorinis konsultantas, kuris gauna užduotį, atlieka analizę ir pasiūlo sprendimus, bet pas mus tokia praktika nėra įsigaliojusi. Jei būčiau žinojęs, kad situacija taip klostysis, protingiausia būtų buvę išeiti kartu su Vitalijumi, viską palikti ir nesukti galvos, tačiau kažkaip širdis neleido palikti visko, kas buvo sukurta.
Taip pat nelabai atsirado norinčiųjų perimti procesus, daktarams patogu – uždirba gerus atlyginimus nesukdami dėl administracinių įsipareigojimų (…). Pats prieš save galiu būti visiškai ramus, kad padariau viską, ką galėjau, tam, kad būtų užtikrintas tų procesų, kurie sukurti, stabilumą. Ir nesijaučiu kaltas nei prieš save, nei prieš tuos žmones, kuriuos prisikviečiau prisijungti prie Joniškio ligoninės“, – dėstė jis socialiniame tinkle.
„Manau, jis seniai yra išaugęs rajono ligoninės vadovo apimtis ir tokie žmonės galėtų formuoti Lietuvos sveikatos sistemos politiką“, – sakė V. Gailius.
Gydytojas pasakojo toliau liksiantis dirbti kaip gydytojas ir plėtos dienos stacionaro paslaugas privačioje įstaigoje.
„Galvą turiu, mediciną myliu, darbo nebijau, tai, manau, kažkaip išgyvensime. (…) Visą laiką norėjau likti gydytoju, didžiuojuosi, kad išbuvau visus šiuos 4 metus, labiausiai už palaikymą dėkoju žmonai Gretai. Jei čia nepavyks, yra platūs horizontai, gyvename Eurozonoje. Bet, manau, kad pavyks.
Dienos stacionaras – tai tarpinė grandis tarp šeimos gydytojo ir priėmimo arba skyriaus gulėjimo, tai yra tokie pacientai, kuriuos reikia ištirti. Tai yra įdomi, kompleksinė medicina, kurios trūksta Lietuvoje. Manau, tą darysime su dirbtiniu intelektu, automatizacija, ką būtų sudėtinga vystyti valdiškose įstaigose“, – planais pasidalino jis.
V. Gailius tikisi, kad bendradarbiavimas nenutrūks
Į Seimą išrinktas buvęs Joniškio rajono meras teigė bandęs kuo ilgiau išlaikyti M. Gedminą ligoninės vadovo pareigose, tačiau toks buvo jo paties sprendimas.
„Tai yra Martyno sprendimas ir jį gerbiu, o priežastys man žinomos. Martynas yra genialus medikas, jo pasirengimas tiek medicinoje, tiek medicinos vadyboje yra aplenkęs Lietuvą, o, įsivaizduokite, kiek jis savo mintimis yra aplenkęs regionus ir regiono politikų mąstymą.
„Dabar jaunas žmogus tikėjo, kad gali kažką pakeisti ir iš pradžių kaip ir neblogai sekėsi, turėjo ir didžiulį valdančiųjų palaikymą, bet viskas pastatyta ant resursų. Jei į mašiną nepripili degalų, turbūt nereikia stebėtis, kad ji nevažiuoja“, – sako A. Gerliakienė.
Natūralu, kad tokiam žmogui sunku dirbti su tarybos nariais, kurie vis dar savyje išlaiko brežnevinį mentalitetą. Taigi jo yra toks sprendimas ir linkiu jam sėkmės ir net neabejoju, kad savo sprendimais ir darbais, ką darė ir iki šiol, išgelbės ne vieną žmogaus gyvybę, kam jis visada skyrė ypač didelį prioritetą. (…) Manau, jis seniai yra išaugęs rajono ligoninės vadovo apimtis ir tokie žmonės galėtų formuoti Lietuvos sveikatos sistemos politiką“, – komentavo parlamentaras.
V. Gailius vylėsi, kad bendradarbiavimas nenutrūks ir jam dirbant Seime bei ginant medikų interesus: „Nebūdami Seime kartu inicijavome teisės aktus, ginančius medikus ir jie buvo priimti. Dabar, manau, šioje srityje sulauksiu jo pagalbos.“
A. Gerliakienė: „Tokių konfliktų turime jau ne vieną“
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu teigė, kad žinia apie Joniškio ligoninės vadovo pasitraukimą jos visai nenustebino.
„Manau, kada visa sistema yra tokia nestabili, negali tokiu atveju būti kažkas geriau ir labiau nei kiti. Tai yra visos sistemos problema. Kai nėra resursų – gydytojų, finansų, laiko, skirto gydymui, tai kad ir kažin koks būtum entuziastas, negali to užtikrinti. Arba yra skolos, kažkokie konfliktai.
Kitas dalykas, gerai nežinau tos situacijos, bet apie ką kalba pats Martynas, kad neįtiko valdžiai, tokių konfliktų turime jau ne vieną. Ypač tai prasidėjo, kai atsirado poreikis steigti savivaldybės sveikatos centrus. Atsakomybė tokiu atveju pereina savivaldybėms ir, reikia pasakyti, tikrai ne visi jų vadovai turi supratimą, kaip funkcionuoja sveikatos sistema ir kaip tos paslaugos yra teikiamos. Ir dažnai jie pervertina savo žinias ir suvokimą, o dėl to nukenčia ir pasitraukti turi net ir geri vadovai“, – komentavo ji.
Paklausta, ar tai vargiai leidžia tikėtis ir reikšmingo buvusios valdžios pradėtos tinklo reformos rezultatų, pašnekovė laikėsi aiškios nuomonės.
„Jei darai reformą neįvertinęs savo resursų ir tikiesi, kad viską bus galima padengti pinigais, manau, kad tai neteisingas sprendimas. Visąlaik apie tai kalbėjau, kad pirmiausiai reikėjo susižiūrėti savo resursus, įsivertinti ir tada jau kažką keisti, tobulinti.
Dabar jaunas žmogus tikėjo, kad gali kažką pakeisti ir iš pradžių kaip ir neblogai sekėsi, turėjo ir didžiulį valdančiųjų palaikymą, bet viskas pastatyta ant resursų. Jei į mašiną nepripili degalų, turbūt nereikia stebėtis, kad ji nevažiuoja, ar jei nepakeiti tepalų, kažkas darosi varikliui“, – komentavo A. Gerliakienė.
Liberalų sąjūdžiui priklausantis Martynas Gedminas Joniškio ligoninei oficialiai vadovauti pradėjo 2021 metų spalį. Prieš tai jis ėjo laikinojo vadovo pareigas, o anksčiau dirbo vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinai.
Buvęs Joniškio meras Vitalijus Gailius mandato atsisakė spalį vykusiuose rinkimuose iškovojęs postą Seime. Naujasis miesto meras bus renkamas kovo 16 d.
