Miestietis, kuris pamilo kaimą – būtent tokius žodžius praėjusį sezoną kartojo Martynas Starkus, kvietęs žiūrovus stebėti savo sodybos statybas. Tačiau ne visi žino, kad tokia meile gamtai jį užkrėtė geras jo bičiulis Vytaras Radzevičius, kadaise sprendimą pirkti sodybą netoli Merkinės su žmona priėmęs per mažiau nei 10 minučių. Meilė, panašu, buvo abipusė – Vytaras ne tik namus mieste iškeitė į sodybą, bet, užsikrėtęs Martyno statybų pavyzdžiu, ir pats panoro atsinaujinti. O tiksliau – įsirengti ūkinį pastatą, jog galėtų pragyventi iš to, ką užsiaugina savo sodyboje. Visus šiuos jo nuotykius sekmadieniais laidoje „Vytaro ferma“ nuo šiol kviečiami stebėti ir TV3 žiūrovai.
Didžiausia V. Radzevičiaus svajonė – plėsti šeimos ūkį, mąstant apie galimybę patiems išsilaikyti iš savo auginamų daržovių, vaisių, laikomų vištų ir smulkesnių gyvulių. Tačiau juk tam reikalingas ūkinis pastatas! Atrodytų, kad statybos Vytarui yra gana pažįstamas reikalas, tačiau, kiek naujų iššūkių laukia jau nuo pirmųjų darbų dienų….
„Gal kam ir atrodo, kad aš sapnuoju ar svajoju, bet aš tikrai neatsisakau minties nei apie bravorą, nei apie ūkinį pastatą, nei apie daržą, nei apie sodą. Ir net žinau pavadinimą!“ – intriguoja Vytaras, pristatydamas naujausią savo projektą – „Vytaro fermą“.
Tai, kad V. Radzevičius – visuomet kupinas beprotiškiausių idėjų, patvirtins ir jo žmona Laisvė. „Dažnai sakau, kad jei visos Vytaro idėjos būtų įgyvendinamos, mes seniai būtume milijardieriai. Jis visuomet žino, ką reikia daryti, bet dažnai, kaip tikram Avinui, jam neužtenka kantrybės tai įgyvendinti. Tačiau aš pavargau su juo ginčytis, nes jis visą laiką kupinas minčių, nuo kurių jo neatkalbėsi. O jeigu jis sugalvojo, jis tą ir padarys. Ir dar ačiū, kad pasakė, nes galėjo ir nepasakyti“, – kalbėdama apie naująją Vytaro idėją – statyti ūkio pastatą – juoksis L. Radzevičienė.
Jau pirmojoje laidoje žiūrovai ne tik sužinos V. Radzevičiaus sodybos istoriją bei išgirs apie naujausius jo tikslus, bet ir turės progą pamatyti netoliese gyvenančius jo bičiulius. Vienas iš jų – ir pats sodybą pasistatęs M. Starkus.
„Jeigu jam gerai vienoje vietoje, Vytarą tampa sunku išjudinti. O į šią sodybą jis jau tikrai įleido šaknis. Ir, jeigu ne jis, manęs čia taip pat nebūtų. Vytaras šią vietą, kurioje gyvena, labai mėgsta, o ir jo interesai yra platesni nei mano – jis augina vištas, tyliai krapštosi, stato. Todėl atėjo metas kitam projektui – Radzevičius stato“, – su šypsena pasakos pas bičiulį vykdamas M. Starkus.
Tai, kad iš pradžių buvo suabejojęs V. Radzevičiaus ryžtu nusipirktą sodybą keisti, o tuo labiau – joje gyventi, pripažins ir kitas jo bičiulis bei kaimynas, Raitininkų seniūnijos seniūnas Arūnas Laukaitis.
„Kai pradėjai pasakoti, kaip čia viską statysi ir auginsi, pagalvojau, kad į kaimą gavome gražų utopistą (juokiasi). Tačiau, po keik laiko pamačiau, kad pasidengei gražų senovinį stogą, išsikasei gręžinį – supratau, kad ruošiesi čia prigyti ilgam“, – pasakos jis.
Taip ir nutiko! Tačiau pats V. Radzevičius tokią savo trauką gamtai, sodybai ir būsimam ūkiniui pastatui, aiškina paprastai – jis šią vietą paprasčiausiai įsimylėjo.
„Kai čia atvažiavo mano amžinąjį atilsį tėčio bendradarbiai, vienas iš jų pasakė: „Tėvas buvo romantikas, tad ir sūnus toks pats“. Taip, aš romantikas – man čia patinka, aš čia gerai jaučiuosi. Aš čia gyvenu su gamta – keliuosi ir guluosi su saule, pavasarį mane pažadina paukščiai. Man čia viskas natūralu ir tikra“, – pasakos jis.
Ir vis dėlto pirmasis susitikimas su ūkinio pastato architektu, kurį išvys ir žiūrovai, leis įsisukti visokioms mintims…
„Kai šiaip leidi pinigus, gali juos suskaičiuoti rankoje. Bet kai leidi juos statyboms, realiai yra įjungtas dulkių siurblys, kuris viską susiurbia ir tarsi paklausia – o kur dar?“ – puikų palyginimą statybų išlaidoms duos Vytaras.
