Darbėnų kapinėse palaidotas Lietuvos prezidento tėtis Antanas Nausėda. Išlydėti atvyko ne tik artimieji. Išreikšti paskutinę pagarbą atvyko ir pažįstami, ir velionio nepažinoję žmonės. Mirusiojo draugai pasakoja, kad Antanas Nausėda buvo stiprus, karą, Sibirą ir pokario negandas ištvėręs žmogus. Stengėsi visiems padėti, o labiausiai mylėjo savo žmoną, šalia kurios ir atgulė amžinojo poilsio.
Į šalia švento Kazimiero bažnyčios esančius laidojimo namus traukė būriai žmonių. Norėjo atsisveikinti su Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėčiu Antanu Nausėda. Į Amžinybę velionis iškeliavo būdamas 93-ejų:
„Buvo Sibire. Vargo, bėgo. Kiek į Lietuvą norėjo sugrįžti. Labai įdomu, kaip jis išgyveno tokius sunkumus.“
„Gaila, žinoma. Kiekvieno žmogaus gaila. Kas išeina, palieka mus.“
„Labai gerbiu prezidentą. Ypatingai gerbiu šeimą, nuostabi šeima. Džiaugiuosi, kad turim tokį prezidentą, širdis džiaugiasi ir negalėjau neateiti pagerbti.“
Pagarbą atiduodavė ir žinomi Lietuvos žmonės. Vienas jų – Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Mums tikrai buvo liūdna žinia ta, kad tėvelis paliko. Ir tikrai didžiulė užuojauta reiškia aš, kaip kariuomenės vadas, visos kariuomenės asmenyje“, – teigia V. Rupšys.
Gedulinga eisena, nešina baltomis gėlėmis papuošta urna, patraukė iš laidojimo namų į bažnyčią, kur už mirusįjį buvo aukojamos šventosios mišios.
Pasibaigus mišioms urna su velionio palaikais padedama į katafalką.
Antanas Nausėda išvyksta paskutinėn savo kelionėn Darbėnų link. Laidotuvių procesiją sudarė dešimtys automobilių.
Gedintieji atvyko į Darbėnų kapines. Juos pasitiko Antaną Nausėdą pažinoję miestelio žmonės:
„Labai jis buvo geras žmogus. Ir labai bendraujantis. Labai patiko, labai puikus žmogus.“
„Galėjo dar gyventi jis. Bet išėjo ir išėjo. Negrįžtamai, kaip sako.“
„Jų šeima – ideali šeima. Iš jų pavyzdį reikia imti visai mūsų, jaunimui ypatingai. Kaip reikia šeimą išlaikyti, vienas kitą mylėti ir gerbti.“
Šiose kapinėse palaidota ir velionio žmona Ona.
„Darbėniškiai visad nustebę ir su pasigėrėjimu žiūrėdavo, kaip prezidentas pats atvažiuoja ir pats savo rankomis tvarko šitą kapavietę. Galėtų, sakydavo, ir apsauginiam duoti tvarkyti, vis tiek šalia stovi. Bet ne, jis pats, kaip eilinis kapų lankytojas, savo rankomis ir labus grėbia, ir žemę tvarko, ir gėles sodina“, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Prie kapo duobės gedintieji susirinko melstis, nuskambėjo kelios oficialios kalbos. Kai urna nuleista į duobę, žmonės braukė ašaras ir sakė, kad tokių laidotuvių vėlionis būtų norėjęs, jos pagarbios, tačiau kuklios:
„Labai užjaučiam prezidentą. Bet jis turi viltį, kad mes ten visi susitiksim.“
„Skaudžiai. Skaudžiai. O ką padarysi. Visiems reiks išeiti.“
Išmušė paskutinio atsisveikinimo valanda. Prezidentas Gitanas Nausėda bėrė ant urnos žemes, gedintieji braukė ašaras. Antanas Nausėda iškeliavo amžinojo poilsio.
Taip Darbėnų kapinėse palaidotas Antanas Nausėda atgulė šalia savo žmonos. Kurios, anot prezidento, buvo labai pasiilgęs.
