2023 metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per 174 metus, skelbia JAV tyrėjai. Ir tai – ne pabaiga: dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje jau kurį laiką fiksuojamas naujas reiškinys, kuris specialistams kelia nerimą.
Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, o nusileidus saulei fiksuojamas naujas reiškinys – tropinės naktys, kai visą naktį išlieka virš 20 laipsnių šilumos.
„Seniau įprasta vasaros oro temperatūra įdienojus buvo 18–23 laipsniai, dabar tai yra 20–25 laipsniai. Juokauju, kad jeigu dabartinius žmones gražintumėm laiku 50-60 metų į praeityje buvusį klimatą jie nemaloniai nustebtų, nes vasaros būtų kur kas vėsesnės nei būna dabar“, – komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Klimatas keičiasi ne tik naktį. Pagal naujausius skaičiavimus, netrukus gyvensime kaip Pietų Europoje.
„Seniau +30 °C ar didesnis karštis pasitaikydavo tik kas keletą metų, o šiais laikais būna kone kasmet ir net po keletą kartų“, – sako G. Valaika.
„Iki 2100 m. sudarytos klimato prognozės (svarbu nepainioti su orų prognozėmis) rodo, kad vidutinis karščio dienų (kai temperatūra nei mažesnė nei 30 laipsnių per dieną – aut. past.) skaičius gali padidėti nuo dabartinių 2 dienų iki 7 dienų per metus. Dažnės tropinės naktys (kai temperatūra naktį išlieka ne mažiau nei 20 laipsnių). Vidutiniškai Lietuvoje šiuo metu (1991–2020 m. vidurkis) fiksuojama viena tropinė naktis per 2 metus, o amžiaus pabaigoje tokių prognozuojama 1,5–7 per metus. Tai karščių mėgėjai gal ir džiaugsis, tačiau tokie reiškiniai ilgą laiką buvo nebūdingi mūsų regionui. <…> Taigi, bent iš dalies galime sakyti, kad klimatiniu požiūriu pamažu judame į pietus link Pietų Europos“, – priduria jis.
Nors dauguma lietuvių jau priprato prie šiltesnių sezonų ir kasmetinių karščio bangų, klimato pokyčiai daug gėrio neatneša. Su aukštesne temperatūra, išauga ir sausrų bei miškų gaisrų pavojus. Tuo įsitikinome jau šiemet, dar pavasarį Lietuvoje prasidėjus stichinei sausrai.
Artėja šilčiausia metų savaitė
LHMT duomenimis, Lietuvoje visas liepos mėnuo patenka į daugiau nei 15 laipsnių vidutinės oro temperatūros intervalą t. y. meteorologinės vasaros laikotarpį. Didžiojoje šalies dalyje liepa yra vidutiniškai pats šilčiausias metų mėnuo. Remiantis 1991–2020 m. vidurkiu, vidutiniškai pati šilčiausia liepos savaitė yra liepos 25–31 d. Liepos 29-oji vidutiniškai būna pati šilčiausia diena Lietuvoje.
Pernai liepa buvo vėsesnė ir drėgnesnė už daugiametį vidurkį, o štai 2021 m. liepos mėnuo buvo karščiausias per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją. 2019 ir 2020 metais liepos mėnesiai buvo vėsoki, o 2018 m. – pasitaikė labai šilta. O šiųmetė liepa turėtų būti truputį šiltesnė už daugiametį vidurkį ir šiltesnė nei pernai.
Lietuvos karščio rekordui – beveik 30 metų
LHMT pasidalijo liepos mėnesio temperatūros rekordais. Žemiausia buvo vos apie 1 laipsnį šilumos, o prieš 29 metus šiaurės rytų LIetuvoje svilino net 37 laipsnių karštis!
„Žemiausia oro temperatūra +0,9 °C buvo užfiksuota Varėnos meteorologijos stotyje 1971 metų liepos 22 d. Įdomu tai, kad net 22 dienų (iš 31) minimalios oro temperatūros rekordai buvo pasiekti Varėnoje. Tai lemia toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta (atiduoda šilumą) ir oro (bei dirvos paviršiaus) temperatūra dažnai nukrenta labiausiai.
Aukščiausia oro temperatūra +37,5 °C buvo užfiksuota Zarasų meteorologijos stotyje 1994 m. liepos 30 d. Tai yra ir absoliutus aukščiausios oro temperatūros rekordas užfiksuotas Lietuvoje. Daugiausia liepos mėn. šilumos rekordų užfiksuota rytinėje šalies pusėje (o iš jų nemaža dalis Dzūkijoje)“, – praneša tarnybos specialistai.
Birželis pasaulyje – karščiausias per 174 metus
2023 metų birželis buvo karšičiausias per 174 metų pasaulio klimato rekordus, praneša JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų adminsitracija (NOAA).
Pasak centro mokslininkų, birželį Žemės vandenyno paviršiaus temperatūros anomalija, rodanti, kiek temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė už vidutinę ilgalaikę temperatūrą, buvo didžiausia kada nors užfiksuota.
Vidutinė pasaulinė paviršiaus (sausumos ir vandenyno) temperatūra birželio mėn. buvo 1,05 laipsnio aukštesnė už vidutinę, todėl 2023 m. birželis yra šilčiausias mėnuo Žemėje per visą istoriją. 2023 m. birželis buvo 0,13 laipsnio C šiltesnis už ankstesnį rekordą, pasiektą 2020 m. birželį.
2023 m. birželis taip pat buvo 47-asis birželis iš eilės ir 532-asis mėnuo iš eilės, kurio temperatūra viršijo XX a. vidurkį.
