Lietuvos keliuose vis labiau siaučia sukčiai. Draudikai kasmet fiksuoja tūkstančius eismo įvykių, kai apgavikai – pasipelnyti bandantys vairuotojai – pakišinėja savo automobilius, į spąstus įvilioja išsiblaškiusius vairuotojus, klastoja įvykio aplinkybes ir taip bando pasisavinti tūkstančius eurų. Draudikai perspėja vairuotojus: tokie gudravimai gali baigtis ir baudžiamąja byla.
Feisbuke išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas neįprastas eismo įvykis netoli prekybos centro „Akropolis“. Eilėje prie šviesoforo stovėjusi „Škoda“ netikėtai pradėjo judėti ne pirmyn, o atgal ir atsitrenkė į už jos ramiai stovėjusį automobilį. „Škodos“ vairuotojas iš karto išlipo iš automobilio ir ėmė aiškintis santykius.
Situaciją paaiškinti sunku
Komentaruose žmonės spėliojo, kad „Škodos“ vairuotojas galėjo mėginti specialiai sukelti eismo įvykį ir bandyti pasipelnyti. Policijai ši situacija žinoma, įvykio aplinkybės šiuo metu tikslinamos.
„Dvejopa situacija. Arba žmogus tiesiog neteisingą pavarą įjungė ir išlipo atsiprašyti, arba tai galėjo būti tyčia sukeltas eismo įvykis, imituojant, kad gale buvęs automobilis įvažiavo į to automobilio galinę dalį“, – paaiškino „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
„Neįprasta situacija: pavažiuoti atbulai ir atsitrenkti. Bet mes nežinome, kokia greičių dėžė buvo, galbūt žmogus netyčia įjungė ne tą pavarą. Mes nežinome, kokie tų žmonių paaiškinimai. Jeigu čia pasipelnymo būdas, jis nėra pats išmaniausias“, – svarstė „BTA“ Ekonominio saugumo departamento vadovas Robertas Švarcas.
Su panašiomis situacijomis susiduria ir dalis sostinėje kalbintų vairuotojų:
„Žiede labai dažnai matosi, kad lenda „naglai“, nori gal užsidirbti pinigų.“
„Būna, kad užlystų staigiai stabdytų prieš jus? – Aišku būna, būna. Reikia vairuoti pačiam pagal taisykles ir nieko nenutiks, nepasimesti, aišku, kai užkiša kas nors.“
„Seniau gal buvo prieš 20 metų. Šiais laikais tokių dalykų nepastebiu.“
„Neseniai pasakojo pensinio amžiaus tokią situaciją. Ne jis kaltas, o jam užkišo ir jis ale atsirenkė, nors neatsitrenkė. Bandė ant pinigų žmogų išvesti, 1000 prašė, bet jis turėjo paslėptą registratorių, išsikvietė policiją ir parodė, kad sukčiai bandė apgauti.“
Draudikai kasmet fiksuoja šimtus, o kai kurios bendrovės ir daugiau nei 1000 eismo įvykių, kurių metu piktavaliai vairuotojai bandė papildyti savo kišenes.
„Sukčiavimo mąstai pamečiui didėja. Jeigu žiūrėtumėme į praėjusius metus, tai statistika yra tokia, kad vien automobilių srities sukčiavimo atvejų fiksuota apie 1800“, – tikino „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Sukčiai bando išvilioti įvairaus dydžio sumas. Skirtingos draudimo bendrovės nurodo, kad vidutinės žalos siekia ir 1,5 tūkst., ir daugiau nei 4 tūkstančius eurų.
„Praėjusiais metais bendrovė „Gjensidige“ išaiškino 220 tokių atvejų, kai buvo bandoma pasipelnyti sukčiaujant, inscenizuojant eismo įvykius, klastojant dokumentus ar įvykio aplinkybes“, – atskleidė V. Katilienė.
Sukčiai turi savo mėgstamas vietas, kur medžioja išsiblaškiusius ar nepatyrusius vairuotojus, kartais veikia ir grupėmis.
„Pirmoji klasika yra staigus stabdymas, kai žmogus, įvažiuodamas į žiedą, lyg ir nemato kliūties, žiūri ar yra kliūtis iš kairės, nebežiūri, kas priekyje, priekyje mašina stabdo, bam yra“, – teigė S. Abraškevičius.
Piktavaliai vairuotojai panašiai veikia ir automobilių stovėjimo aikštelėse, o kartais tiesiog apgaudinėja vairuotojus, rodydami, kad juos praleidžia.
Pamirksi šviesomis, neva aš pagrindiniame kelyje juos praleidžiu, tas žmogus patiki, važiuoja ir tada sukčius pajuda, padaro eismo įvykį, formaliai jis yra teisus“, – pridėjo S. Abraškevičius.
Gresia net kalėjimas
Pasitaiko ir tokių, kurie tiesiog klastoja dokumentus.
„Bandoma didinti nuostolių dydį tuo pačiu pranešant ir apie anksčiau patirtus sugadinimus. Būna, kad klastojamos realaus įvykio aplinkybės. Asmuo neturėjęs draudimo sukelia eismo įvykį, tada klastoja įvykio laiką“, – pasakojo V. Katilienė.
Visiems pasipelnyti bandantiems vairuotojams draudikai siunčia aiškią žinią.
„Pagal baudžiamąjį kodeksą bandymas yra prilyginamas įvykdytam nusikaltimui. Bausmė lygiai tokia pati yra“, – perspėjo R. Švarcas.
„Pakeitus eismo įvykio laiką deklaracijoje, tai yra traktuojama, kaip dokumentų klastojimas ir, priklausomai nuo visų aplinkybių, ar asmuo veikė vienas, ar organizuotoje grupėje, ar didelę sumą ketino pasisavinti, gali grėsti net ir laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų“, – įspėjo V. Katilienė.
Vairuotojams, kurie galimai pateko į sukčių pinkles, draudikai pataria nepasimesti, išlaikyti šaltą protą, nedalinti savo pinigų, nepildyti deklaracijos vietoje ir kviesti policiją.
„Pagrindinis dalykas: užfiksuoti įvykio vietą. Geriausia filmuoti, nes galima sustabdyti kadrą ir kaip nuotrauką pažiūrėti. Įvykus įvykiui, kol automobiliai nepajudinti, kol yra kažkokios šukės, aš siūlyčiau filmuoti aplinkui apeinant automobilius“, – patarė R. Švarcas.
Išaiškinti sukčių visada padeda ir automobilyje įrengti vaizdo registratoriai bei įvykio liudininkai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
