Diskusija dėl rusiškų mokyklų likimo nesibaigia. Visuomenininkai tokias mokyklas laiko propagandos židiniais, o rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, skundžiasi diskriminacija. Yra ir ne tokių drąstiškų pasiūlymų, kaip visiškas rusų mokyklų naikinimas, ekspertas ragino tokias mokyklas transformuoti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui pareiškus, kad artimiausiu metu bus parengta rusiškų mokyklų pertvarka ir pamažu atsisakoma mokymo rusų kalba, subruzdo Lietuvoje gyvenantys rusai. Esą, toks valdžios poelgis – diskriminacija.
Kaltina diskriminacija
„Turi būti darželiai ir pradinės mokyklos gimtąją kalbą ir kažkur nuo pagrindinės mokyklos turi būti dėstoma tik lietuvių kalba, čia neišvengiamai taip turi būti“, – įsitikinęs Lietuvos rusas Viktoras.
Lietuvos rusas Viktoras Voroncovas nelabai supranta, kodėl Lietuvoje, kurioje rusų tautybės žmonių yra beveik 61 tūkstantis, turi nelikti rusiškų mokyklų? Juk tai – tautinių mažumų teisė! O be to, Lietuvoje pilna šeimų, kuriose pagrindinė šnekamoji kalba yra būtent rusų.
„Politikai sugalvojo, davai uždarykim visas mokyklas ir darželius, galbūt reikėtų pakalbėti su psichologais, mokytojų bendruomene, tėvais. Galbūt reikėtų pirmiau visa tai aptarti, o tik po to kažką daryti“, – svarstė V. Voroncovas.
Tačiau mūsų politikai ir žymūs visuomenės veikėjai rusų mokyklų klausime įžvelgia pavojų, pasak jų, jei jau gyveni čia, tai būk malonus ir visų pirma mokykis lietuviškai.
„Nevyniojant į vatą ir pagarbiai žiūrint į LDK palikuonis, rusėnus, lenkus, gudus, kurie čia nuo amžių gyvena ir puikiausiai moka lietuviškai, mes iš esmės kalbam apie komunistus ir jų išperas. Sakydamas išperos kalbu apie tuos, kurie yra tokie patys kaip komunistai. Maža dalis jų yra integravęsi ir lojalūs, bet absoliuti dauguma mūsų nekenčia, yra „rusiškojo pasaulio“ šalininkai, yra ir tokių vaikų“, – tikino visuomenininkas Algis Ramanauskas-Greitai.
Rusiškose mokyklose esą knibžda Kremliaus režimui simpatizuojančių pedagogų, kurie pirmai progai pasitaikius pabučiuotų Vladimirui Putinui ranką ir išsižadėtų Lietuvos.
„Kokiu aklu reikia būti, kad nematytum, jog ten yra rusofašizmo židiniai. Vėlgi, ne visi vaikai ten palaiko „rusišikąjį pasaulį“, bet jie patenka į terpę, kur dauguma mokytojų yra jo šalininkai“, – pridėjo A. Ramanauskas-Greitai.
Rusijos rašytojų, kompozitorių, poetų kūriniuose pilna mažoms tautoms, tokioms kaip Lietuva, adresuotos paniekos ir neapykantos, kuri kartais netyčia, o kartais ir tyčia kalama į jaunus mūsų šalies piliečių protus.
„Tai – rusofašizmo židiniai“
„Įsivaizduokim situaciją: vaikas auga vatinių šeimoj ir dar eina į mokyklą, kur iš didesnės daugumos mokytojų netiesiogiai girdi dezinformaciją. Toks vaikas tikrai bus nepramušamas, tikėtina, kad jis taip pat užaugs „rusiškojo pasaulio“ šalininku. Bet įsivaizduokim, kad toks vaikas patenka į lietuvišką mokyklą, kurioje yra kitokia aplinka, kur yra daugiau objektyvios tiesos, vien istorijos kursas yra objektyvi tiesa, man atrodo, kad toks vaikas nebus toks jau nepramušamas“, – teigė visuomenininkas.
Kas vyksta rusiškose mokyklose patyrė karo pradžioje iš Ukrainos į Lietuvą atvykusi Darija Bielikova. Moterį visų pirma šokiravo žinia, kad jos dukra mokysis Aleksandro Puškino vardo gimnazijoje Kaune.
„Mane nustebino, kad Kaune iki pat šiol yra Aleksandro Puškino gimnazija. Tai buvo emociškai sunki ir sukrečianti patirtis“, – kalbėjo moteris.
Iš Aleksandro Puškino gimnazijos grįžusi Darijos dukra netrukus ėmė pasakoti siaubingas patirtis.
„Buvo labai sunku, nes buvome ką tik atvykę ir lietuvių vaikai rusų mokykloje diskutavo, kad ukrainiečiai bombarduoja Mariupolį, jie net nesakė žodžio ukrainiečiai, o vartojo daugelio prorusiškų žmonių vartojamą terminą „chacholai bombarduoja Mariupolį“, – sukrečiančiais prisiminimais dalijosi Darija.
Darija iki karo pradžios kalbėjo rusiškai, tačiau, kai Ukrainai ir jos gimtajam Zaporižios miestui smogė Putino raketos, kalbėti ir mokyti dukrą rusiškai reiškė paklusti prievarta primetamai rusų pasaulio tvarkai.
„Mano vaikas negali mokytis rusų mokykloje, negali lankyti rusų gimnazijos, kad ir kaip tai būtų sunku, nuo šių mokslo metų pradžios mano dukra pradėjo lankyti lietuvišką gimnaziją“, – sakė ukrainietė.
Mūsų kaimynai latviai nusprendė su rusų mokyklomis pasielgti griežtai ir be didelių diskusijų. Jau nuo praėjusių metų rugsėjo pradėtas mažinti tautinių mažumų, kartu ir rusakalbių mokyklų skaičius, o visose ugdymo įstaigose turės būti mokoma tik latvių kalba. Tai esą vienintelis būdas užtikrinti kitakalbių integraciją. Panašūs procesai pradėti ir Estijoje, kur iki 2035-ųjų visose mokyklose bus mokoma tik estiškai.
Rusų mokyklose – siaubingos patirtys
„Mano tikslas yra padėti atsakyti į šitą klausimą, apie kurį yra diskutuojama viešai: ar mes apskritai galėtume eiti panašiu keliu?“ – tikino ministras Gintautas Jakštas.
„Kodėl mes turime eiti tokiu keliu kaip kitos valstybės? Mes esame Lietuva ir turime turėti savo kelią“, – kalbėjo Lietuvos rusas V. Voronsovas.
Vienas iš Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjų Mindaugas Sėjūnas svarsto, ar rusų mokyklų uždarymas, ar jų mažinimas, nepadarys meškos paslaugos. Kremliaus imperialistinis režimas stebi ir ieško preteksto menkiausiai progai pasitaikius išvadinti mus naciais, fašistais ir rusakalbių teisių pažeidėjas, kad galėtų ateiti neva ginti savų.
„Ar bus kažkoks spaudimas iš Maskvos? Taip, be abejonės bus. Sekantis klausimas mums visiems, ar šiandien esame tam pasirengę? Jeigu mes esame pasirengę galimoms provokacijoms, diversijoms, galim pradėti tai daryti, jeigu ne, reikia ieškoti kito būdo“, – įsitikinęs M. Sėjūnas.
Lietuvos rusus visų pirma reikia šviesti, nepalikti su Čaikovskio muzika, Puškino ir Lermontovo herojais, kuriuose niekinamos mažesnės tautos ir aukštinama rusų, kaip išskirtinės nacijos viršenybė.
„Nebus taip, kad staiga Puškiną, Sovorovą ir Lermonovą pakeisime Maironiu ir Marcinkevičiumi, turim sugalvoti, kaip darysim tą transformaciją, kas jiems tinka, kokį raktą surasim į jų protus“, – siūlė visuomenininkas.
Visą reportažą rasite straipsnio pradžioje.
