Į antrąją pusę persiritusi vasara lietuvius pradeda po mažu apdovanoti pačiais įvairiausiais grybais. Gerai paieškojus, miške galima rasti ir augančias poniabudes. Sakoma, kad būtent šis grybas turi nemažai naudingų savybių, tačiau įspėjama – sumaišius poniabudžių rūšis ir nurinkus ne tą, kurią reikia, gali prireikti gerokai paploninti piniginę.
Poniabudė – daugelio lietuvių pamėgtas grybas. Kai kurie žmonės tiki, kad šis grybas gali padėti įveikti įvairius negalavimus ar net sunkias ligas, tačiau mikologas Almantas Kulbis, praėjusią vasarą tv3.lt skaitytojams aptaręs šį grybą, neskubėjo pritarti tokiam požiūriui.
A. Kulbis pasakojo, kad paprastąją poniabudę galima rasti eglynuose, lapuočių miškuose ar net kai kuriuose parkuose. Šis grybas išsiskiria savo išvaizda bei ne itin maloniu kvapu. „Šis grybas iš pradžių yra lyg ir pasislėpęs uždarame kiaušinyje, kuris būna beveik po žeme arba tik jo dalis yra matoma virš žemės. Paskui jis pradeda labai greitai augti, praplėšia apvalkalą ir išdygsta panašus į falą.
Paprastoji poniabudė prakvimpa nemaloniu žmogui kvapu, primenančiu salstelėjusią dvėselieną. Tačiau tas labai patinka musėms ir kitiems vabzdžiams, kurie išplatina grybo sporas.
Tai gana unikalus atvejis grybų pasaulyje, kai grybai savo kvapu privilioja sporų pernešėjus, nes daugumos grybų sporas perneša vėjas“, – komentavo tąkart A. Kulbis.
Gamtininko teigimu, kai kurie žmonės yra linkę laikyti šį grybą retu ir sunkiai randamu, tačiau A. Kulbis neskubėjo su tuo sutikti.
„Grybas nėra retas Lietuvoje, galima jo rasti pakankamai daug. Lyginant su kitais grybais, jis nėra aukso kainos ar vertės, turim daug retesnių grybų. Kai kurie žmonės kalba, kad jo neįmanoma rasti, bet tik pajutus įtartiną, nemalonų kvapą kažkur miške, verta pasidairyti pačio grybo“, – teigė jis.
Dėmesio – nesumaišykite!
Būtina žinoti, kad už poniabudės rinkimą gali grėsti ir bauda! Svarbu paminėti, kad neretai grybautojai į namus prisirenka ne tų poniabudžių, kurių reikėtų.
Gamtininkai įspėja radus nerinkti smėlynuose augančių poniabudžių, kadangi tai – Hadriano poniabudės, kurios yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Taip pat saugoma ir kita poniabudžių rūšis – šuniškoji poniabudėlė.
Neteisėtas saugomų rūšių laukinių grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas ar kitoks neteisėtas naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 580 eurų. Teks atlyginti ir žalą gamtai. Už sunaikintą saugomos rūšies grybą ji siekia 72,6 euro.
Paneigė kalbas apie paprastosios poniabudės gydomąsias savybes
Vis dėlto, iki šių dienų paprastoji poniabudė yra apipinta įvairiausiomis istorijomis apie savo gydančiąsias savybes. Kai kurie šį grybą užpila spiritu, kasa po žeme, jo miltelius barsto ant sunkių žaizdų. Ir tai tik keletas jo panaudojimo būdų, kuriuos yra sugalvoję žmonės.
Tačiau gamtininkas A. Kulbis nebuvo linkęs sutikti, kad šis grybas iš tiesų galėtų padėti pasveikti nuo sunkių ligų.
„Grybo kiaušiniuose yra drebutinė masė, kuria žmonės tepdavosi galvodami, kad tai gali būti pagalba nuo įvairių sąnarių ligų. Kažkokių mokslinių duomenų apie tai tikrai nėra ir liaudies medicina paprastai labai skiriasi nuo mokslinės medicinos.
Internete sklando daugybė istorijų apie išgijimus, poniabudėmis gydomos kone visos ligos. Jeigu žmonėms padeda ar dėl tikėjimo, kad tai gali padėti, kažkas išgyja, tai puiku. Be abejo, tai su moksline medicina neturi nieko bendro“, – tvirtino anksčiau mikologas.
A. Kulbis pasakojo, kad dėl savo panašumo į falą šis grybas anksčiau būdavo naudojamas ir kaip afrodiziakas: „Gal ir dabar dar kažkas vartoja. Aišku, tai yra tik dėl išorinio panašumo, bet kažkokio ypatingo poveikio tikrai neturi.“
Gamtininkui buvo tekę girdėti, kad kai kurie žmonės šį grybą naudoja ir kaip kosmetikos priemonę, tačiau specialistas šiuo klausimu taip pat išliko skeptiškas.
„Nėra tokių duomenų, kad tai tikrai neveiktų, bet nėra ir duomenų, kad veiktų. Labai daug yra internete visokių klajojančių istorijų, kurias įdomu paskaityti, bet pagrindo neturi“, – sakė A. Kulbis.
Ir nors daugelis šio grybo panaudojimo ligų gydymui būdų gamtininkui kėlė klausimų, jis atskleidė girdėjęs apie vieną naudingą šio grybo savybę.
„Vienintelis gydantis dalykas, kas yra mokslininkų ištirta, kad būdingos antikoaguliacinės savybės ir turi poveikį raudoniesiems kraujo kūneliams. Tai vienintelis mokslo patvirtintas dalykas“, – pripažino kiek anksčiau specialistas.
Jo teigimu, nors šio grybo tariamos gydomosios savybės yra abejotinos, paprastoji poniabudė nėra nuodinga, todėl niekas nedraudžia jos rinkti ir ragauti.
„Kalbant apie šio grybo valgymą, yra žinoma, kad jis nenuodingas. Neišsprogusius vaisiakūnius galima valgyti ir ragauti tiek žalius, tiek apkeptus. Aš tikrai nesu ragavęs, būtų smalsu progai pasitaikius paragauti.
Žmonės kalba, kad yra riešutų prieskonis, o apie šviežius grybus sako, kad šiek tiek primena ridikėlius. Todėl panašu, kad grybas turi tam tikrą skonį, nors galbūt ir nėra tas skonis labai išskirtinis.
Grybui pradėjus sprogti tikriausiai retas ryžtųsi vartoti dėl tokio ypatingo kvapo, kuris musėms yra skanėstas, o mums riečiantis nosį“, – komentavo gamtininkas.
A. Kulbis atkreipė dėmesį, kad renkant poniabudes, kaip ir bet kokias kitas miško gėrybes, grybautojai turi elgtis atsakingai ir saugoti gamtą.
„Jeigu žmonės ryžtasi jas rinkti ir valgyti, svarbu nedraskyti miško paklotės, nes padaroma žala miškui, o ieškant vaisiakūnių užuomazgų galima sunaikinti samanas ir pažeisti kitų grybų grybieną“, – įspėjo jis.
