Jau greitai Lietuvos keliai pasipildys dar naujesniais greičio matuokliais. Tačiau kai kurie vairuotojai pasipiktinę ir įtaria, kad greitis matuojamas ir baudos skiriamos esą galbūt norint pasipinigauti. Vis dėlto, ar greičio viršijimas yra pagrindinė avarijų priežastis? Ar tikrai visi greičio matuokliai stovi tinkamose vietose? O gal jų nėra kaip tik ten, kur labiausiai reikia?
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ seimo narys Andrius Mazuronis teigia, kad vidutinio greičio matuokliai neturi būti būdas pasipelnyti. Šių kelių ruožų tikslas – užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugumą.
„Visos tos priemonės, visi tie vidutinio greičio matuoklių ruožai – jų pagrindinis tikslas yra ne baudų surinkimas, tačiau saugumas keliuose, avaringumo mažinimas ir panašiai“, – sako jis.
Pasak A. Mazuronio, avarijų Lietuvos keliuose mažėja ne dėl greičio matuoklių įrengimo, o dėl kelių kokybės gerinimo.
„Kelių policija, mano nuomone, manipuliuoja, žaidžia tokį ne visiškai gražų žaidimą. Visas tas nesąmones, kurias jie daro keliuose su tais vidutinio greičio matuokliais ir panašiai, jie manipuliatyviai pakiša po sąvokomis – mirtingumas, avaringumas – pagrindė avarijų priežastis greitis. O kaip jie nustato tą? (…) Aš jiems kontrargumentą sakau, kad avarijų keliuose [būna] ne dėl greičio matuoklių, o dėl kelių kokybės gerinimo“, – vardija jis.
Seimo narys sako, kad lėšos skirtos užtikrinti saugumą keliuose, nėra panaudojamos tinkamai. Anot jo, vidutinio greičio matuokliai esą gali būti būdas pasipelnyti, tačiau, pasak jo, vis tik būtų geriau investuoti ne tik į kelių tvarkymą, bet ir į kelių apsaugojimą nuo laukinių žvėrių.
„Man atrodo, kad daug efektyviau būtų tuos pinigus išleisti įrengiant 31 kilometrą valstybinės reikšmės keliuose, kad neišbėgtų tamsiu paros metu laukiniai žvėrys. Todėl aš kreipiausi į kelių direkciją prašydamas paaiškinti ir parodyti kažkokius logiškus argumentus, kodėl būtent šitie ruožai pasirenkami.
Kelias nuo Palangos iki Šventosios, visi puikiai žino, važinėjame kiekvienais metai. Sankryža ties „HBH“ arba į „Atostogų parką“, kur kiekvieną savaitę po dvi avarijas įvyksta. Žmonių šitoje sankryžoje žūsta kiekvienais metais po 3-4 žmones. Yra masiški kreipimaisi tiek į kelių direkciją, tiek į policijos departamentą įrengti kažkokias saugumo priemones šitose sankryžose. Nieko nėra įrenginėjama, bet prisidenginėjama.
Tai šitoje vietoje iškyla klausimas ar iš tikro saugumas yra pagrindinis prioritetas, ar iš tikro pagrindinis argumentas įrenginėjant kelių ruožus yra saugumas? Ar gali būti, kad tų greičio matuoklių įrengimas yra tapęs tam tikra pragyvenimo sritis?“, – klausia A. Mazuronis.
Žurnalistas Vitoldas Milius visai neseniai išvyko keliauti, jis sako, kad važiuodamas per kiekvieną šalį pastebėjo skirtumus tarp greičio matuoklių – vienos šalys turi jų daug, kitos beveik neturi.
„Labai skiriasi viena šalis nuo kitos arba gali skirtis šalies dalys. Sakykime, kad Lenkijoje – ne tiek daug, Vokietijoje – visai nedaug, Belgijoje, Olandijoje galima pasakyti, kad beveik iš vis nėra vietų, kur nėra kamerų arba tų vidutinių greičio matuoklių. Prancūzijoje – vidutiniškai, kamerų yra, bet ne per daugiausiai. (…) Lietuvoje greičio viršytojų arba mėgėjų viršyti – yra nemažai“, – sako V. Milius.
Anot V. Miliaus, greičio matuokliai nėra būdas pasipelnyti, anaiptol, jų tikslas yra priminti vairuotojams, kad reikia įsivertinti savo gabumus bei pasirinkti saugų greitį.
„Aš visą laiką sakydavau, kad jeigu visiems viskas aišku, kad šita vieta yra pavojinga, kad šitoje vietoje tikrai reikia priversti vairuotoją dar kartą prisiminti ir važiuoti tinkamu greičiu, nėra čia joks pasipinigavimas, paprasčiausiai nėra kito būdo suvaldyti“, – aiškina jis.
Siūlo keisti tvarką dėl greičio matuoklių
Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo įstatyme nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami stacionarūs greičio matuokliai. Parlamentaras pranešė su grupe parlamentarų parengęs tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.
Jomis siūloma nustatyti, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negali būti ilgesnis nei 10 kilometrų, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje: vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, bendras matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip penki.
Pasak M. Skritulsko, dabartinė tvarka, kai greičio matuoklius pagal savo patvirtintą metodiką įrengia Lietuvos automobilių kelių direkcija, „yra ydinga, prieštarauja pagrindiniams kontrolės principams“.
„Ta pati institucija negali objektyviai įvertinti įrengimo būtinumo, kadangi pagal įstatymu nustatytą metodiką dalis nuo surinktų baudų tenka šios įstaigos vykdomų priemonių finansavimui. Todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad greičio matuoklių įrengimo tvarką priimtų Vyriausybė“, – sakoma parlamentaro paskelbtame pranešime.
Taip pat siūloma automagistralėse įpareigoti pirmiausia investuoti į kelio dangos saugumą ir eismo saugumo priemones, pvz., tvoras, apsaugančias nuo laukinių gyvūnų, ir tik tuo atveju, jei įgyvendinus šias priemones nesumažėja eismo įvykių skaičius, būtų galima įrengti vidutinio greičio matuoklius.
M. Skritulsko teigimu, šios nuostatos paskatins Lietuvos automobilių kelių direkciją „investuoti į realias saugumo priemones ir nesitenkinti prevencinėmis“. Parlamentaras taip pat tvirtina, kad priimant sprendimus dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo privaloma vertinti ne tik eismo saugumo rizikas, bet ir „rizikas, keliančias pavojus asmenų privatumui“.
