Vakar pasirodė žinia apie Kaune pagrobtus tris vaikus. Teigiama, kad šie buvo pagrobti iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“. Kaip paaiškėjo, vaikus pagrobė teisę juos auginti praradę sutuoktiniai Mindaugas ir Inga Vilčinskai. Išgirdę žinią internete žmonės ėmė girti tėvus už tokį poelgį, tačiau psichologas, psihoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis aiškina, kad viskas yra gerokai rimčiau ir toks tėvų elgesys – vaikų teisių pažeidimas.
Vakar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ buvo pagrobti trys vaikai.
„Liepos 18 d. apie 09.55 val. Kaune, P. Plechavičiaus g., nuo vaikų gerovės centro „Pastogė“ vartų, sutuoktiniai Inga (gim. 1983 m.) ir Mindaugas (gim. 1981 m.) Vilčinskai savavališkai pasiėmė tris savo vaikus (gim. 2018 m., gim. 2016 m., gim. 2014 m.). Asmenys galimai išvažiavo su „VW“ markės automobiliu (vokiška registracija).
Asmenis, žinančius nepilnamečių ir jų tėvų buvimo vietą, juos mačiusius, pastebėjusius nurodytą automobilį ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome skambinti skubios pagalbos telefonu 112“, – teigiama policijos pranešime.
Neteisingai konstruojamas pasaulio modelis
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad mažamečiai buvo paimti iš šeimos. „Siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, daugiau informacijos pateikti negalime“, – atsakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Kaip vėliau paaiškėjo, galimai vaikus pagrobęs Mindaugas Vilčinskas buvo atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Jokių galiojančių dokumentų neturi ne tik jis, bet ir trys vaikai.
Taip pat vaikų pagrobimu įtariamas vyras savo vaikų neleidžia į mokyklą, nes, anot jo, ten yra daromi nusikaltimai.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su psichologu, psihoterapeutu prof. dr. Gediminu Navaičiu ir pasiteiravus, kokias pasekmes vaikams gali palikti toks tėvų elgesys, pašnekovas komentavo:
„Galima daryti labai paprastą išvadą, kuri – akivaizdi. Net nereikia įžangos, kad vaikai, ypač mažesni, perima tėvų nuostatas, vertybes. Ilgainiui jos gali juos veikti, nes tai – tam tikras pasaulio modelis.
Šiame pasaulio modelyje, apie kurį mes kalbame, teisė yra ignoruojama. Toks parodymas vaikams, kad už savaip suprastą teisybę turi kovoti pats ir niekuo negali pasitikėti nepaisant to, ką nutarė valstybės, teisėsaugos institucijos. Plečiant toliau vaikams rodoma, kad negali pasitikėti nei valstybe, nei visuomene.
Be abejo, žmonės, kurie nepasitiki aplinkiniais, nėra sėkmingi ir laimingi. Tam tikras pasitikėjimo lygis yra būtinas sėkmingam visuomenės funkcionavimui.“
Psichoterapeutas teigia, kad kalbant konkrečiai apie šį atvejį, tėvai kartais sugeba „pamiršti“, kad tokios jų kovos daro neigiamą įtaką vaikams.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad veikiausiai abi pusės apie vaikų interesus negalvoja. Matome bendrą kryptį, kad yra ignoruojamos ir niekinamos visuomenės taisyklės. Vaikai, esantys be dokumentų ir pilietybės, kurių teisė mokytis yra ribojama – akivaizdus vaikų teisių pažeidimas.
Toks sprendimas – apriboti tėvų teises į vaikų auginimą – pagrįstos. Iš kitos pusės, apribojant teises reikia sudaryti visas sąlygas, kad tėvai galėtų su vaikais ir toliau bendrauti“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Paklaustas, ar visuomenė gali padėti tokioms šeimoms, pašnekovas atsako, kad ši jau padeda. Pirmiausia, pasak prof. dr. G. Navaičio, buvo priimti teisminiai sprendimai, antra – tikimasi, kad šeimai bus teikiama ir psichologinė pagalba:
„Tikiuosi, kad šeimai buvo paskirta ir mediacija, taip pat turime praktiką teikti siūlymą dalyvauti įvairiose psichologinėse grupėse. Čia tiktų ir privalomas dalyvavimas šeimos terapijos grupėse, bet kol kas tokio privalomo dalyvavimo, kiek aš žinau, nėra. Manau, kad jis galėtų padėti spręsti panašias problemas.“
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Pirminiais duomenimis, vaikai buvo paimti antradienį iš vaikų gerovės centro „Pastogė“. Centro atstovai įvykio plačiau nekomentuoja. „Dėl minėto įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas, siekiant nepakenkti vykdomam tyrimui, informacija nebus teikiama“, – atsakė „Pastogės“ direktorė Gražina Didžbalienė.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 str. 2 d. (Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno).
Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Be to, pagrobimu įtariamas vyras ne kartą yra pasirodęs Antano Kandroto-Celofano tiesioginėse transliacijose. Kartą jis aiškino, kodėl savo vaikų neleidžia į mokyklą.
Vyras įsivaizduoja, kad mokyklose mokytojai uosto kokainą, muša vaikus, varo depresiją ir reklamuoja naudotis socialiniu tinklu „Tik Tok“.
„Aš pats mokau savo vaikus. Skiriu savo laiką. Turiu visą programą ir aš pats juos mokau. Jie moka skaityt, moka daugiau nei mokykla gali išmokyt. Ir pats visą gyvenimą mokiausi savarankiškai“, – vienoje iš Celofano transliacijų kalbėjo vyras.
Po to, kai tėvams buvo apribota teisę auginti vaikus, atžalos buvo apgyvendintos vaikų gerovės centre „Pastogė“, iš kur antradienį buvo neteisėtai paimti.
