Konservatorių žadėta demokratijos šventė subliuško – premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad vėl bandys grumtis dėl prezidento posto. Šimonytei išplatinus šią žinią, kiti konservatorių nariai, svarstę dalyvauti rinkimuose, iškėlė baltas vėliavas, tad partijos vidinių rinkimų nebus. Konservatoriai sako, kad tai geriausias sprendimas, bet ekspertai tikina, kad gali pasikartoti praėjusių rinkimų scenarijus, kai dabartinę premjerę sutriuškino Gitanas Nausėda.
2019 m., per pirmąjį prezidento rinkimų turą Šimonytė šoko, dainavo ir švytėjo – pirmajame ture ji surinko daugiausia balsų.
O tada atėjo antrasis turas – Gitanas Nausėda Šimonytę tiesiog nušlavė. Nausėda gavo 880 tūkstančių balsų, o Šimonytė –dvigubai mažiau.
„Aš jau prieš gerą valandą pasveikinau Gitaną su jo pergale“, – tada po pralaimėjimo sakė I. Šimonytė.
Tačiau praėjo ketveri metai ir Šimonytė nusprendė vėl bandyti laimę. Paskelbė, kad dalyvaus partijos vidiniuose rinkimuose, kuriuose konservatoriai spręs, ką kelti į šalies prezidentus.
„Dešinė turi turėti savo kandidatą ir kandidatą kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus, tai manau, kad aš toks žmogus ir esu“, – teigia I. Šimonytė.
Sprendimas nustebino konservatorius
Toks Šimonytės sprendimas nustebino ir politikos apžvalgininkus ir dalį pačių konservatorių. Iki šiol kalbėta, kad Šimonytė į tą pačią upę jau nebris, o partijos kandidate bus Monika Navickienė. Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius sako, kad kai kurie konservatoriai turi savo versiją, kas čia nutiko.
„Gali būti, jog vadovybė išsigando galimo Monikos Navickienės pralaimėjimo šituose rinkimuose ir tokiu atveju galėjo partija į kandidatus iškelti, pavyzdžiui, Lauryną Kasčiūną, Paulių Saudargą ar Arvydą Anušauską“, – sako T. Ignatavičius.
Šimonytės kandidatūrą iškėlė 66 konservatorių partijos skyriai. Ji aplenkė visus kitus konservatorių pasiūlytus žmones. Jei Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau pranešė, kad rinkimuose nedalyvaus, tai po Šimonytės išplatintos žinios baltas vėliavas iškėlė ir kiti, realiausiais iki šiol įvardinti kandidatai.
„Mano sprendimas šiandien yra nedalyvauti partijos vidiniuose rinkimuose“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Jeigu premjerė eina į rinkimus, tai be abejonės, aš tikrai į atrankinius turus nepretenduoju“, – pritaria Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kandidatūros nusprendė nekelti ir krikdemų flangas – tiek P. Saudargas, tiek ir L. Kasčiūnas taip pat atsitraukė.
Siūlo trauktis iš premjero posto
Reitingų matematika Šimonytei prasta – naujausia visuomenės apklausa parodė, kad ją palankiai vertina 23 procentai tautos, bet beveik 6 iš 10 gyventojų į dabartinę premjerę žvelgia neigiamai.
„Pats olimpinis principas sudalyvauti būtent tam, kad rinkėjas būtų atstovaujamas. Nepaisant to, kaip vėliau viskas susidėlioja“, – sako G. Landsbergis.
Klausimas, kaip Šimonytei seksis derinti dalyvavimą rinkimų kampanijoje ir Vyriausybės vadovės darbą.
„Ministras pirmininkas buvęs, Saulius Skvernelis buvo pasiėmęs atostogas, kada jau buvo pats kampanijos įkarštis, tai aš lygiai tą patį padarysiu ir, manau, kad suderinsiu“, – sako I. Šimonytė.
„Teks trauktis iš premjerės posto, nes, pagaliau, tokį standartą jinai pati yra suformavusi, kritikuodama buvusį premjerą Saulių Skvernelį, kuris bandė suderinti tą kandidatavimą savo ir premjeravimą. Tai pakritikavusi Saulių Skvernelį, neturi kitos išeities, kaip tik trauktis rinkimų kampanijos metu“, – teigia apžvalgininkas T. Ignatavičius.
Konservatorių palaikymas
Apklausų lyderis kol kas išlieka Gitanas Nausėda, nors savo sprendimo jis dar nepaskelbęs. Apžvalgininkai sako, kad Šimonytės stojimas į kovą Nausėdai nepadės, bet ir jos pačios šansai laimėti per kelis metus nepaaugo.
„Šimonytė jau vieną kartą bandė, nepasisekė, per šią kadenciją parodė, kad ji labiau finansininkė, negu valstybininkė, tai jos popieriai nėra pagerėję“, – sako politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Konservatoriai sako, kad per šiuos metus I. Šimonytė įgavo patirties ir užsigrūdino.
„Mano vertinimu premjerė yra, ko gero, stipriausias kandidatas, kokį mes šiandien galime turėti“, – tikina G. Landsbergis.
„Patirtis ir apskritai Vyriausybės patirtis, vadovavimas Vyriausybei krizinėmis situacijomis, elgesys krizinėse situacijose, išeičių suradimas krizinėse situacijose. Daug kas pasikeitė“, – sako A. Anušauskas.
Elgesys krizinėse situacijose
Bet būtent elgesys krizinėse situacijose ir parodė, kad I. Šimonytei nėra lengva. Ji sulaukė nemažai kritikos, kad pasiduoda emocijoms – ne kartą partiečiams ir koalicijos partneriams grasino atsistatydinimu, kai ne viskas vykdavo taip, kaip norėdavo pati Šimonytė. O kilus vadinamųjų čekiukų skandalui ir pradėjus reikalauti švietimo ministrės galvos, ji ir viešai davė pažadą atsistatydinti.
„Teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO viršūnių susitikimo“, – gegužę sakė I. Šimonytė.
Vis tik vėliau apsigalvojo ir savo pažado neįgyvendino. Tai, anot Kęstučio Girniaus, rodo neryžtingumą. Kaip ir nenorą keisti ministrų.
„Nerodė to ryžtingumo spręsti esamas problemas. Nieko dėl infliacijos nedaro, sako, kad mes esame bejėgiai, dėl įvairių kitų reformų, pvz. mokesčių reformos, žadėjo žadėjo, dabar jos nėra, tai aš manau, kai prisistato kaip protingiausia, kompetentingiausia partija, manau, kad dauguma Lietuvos žmonių žiūri į reikalus gerokai kitaip“, – teigia K. Girnius.
Pagal apklausas, populiariausi kandidatai į prezidentus išlieka Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė. Tiesa, jie dar nepasakė, ar tikrai dalyvaus rinkimuose.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
