Pastaruoju metu vis dažniau skelbiama apie staigias ir netikėtas žmonių mirtis. Visuomenėje vis dažniau imama spėlioti, kokios priežastys pakerta jaunus ir iš pažiūros sveikus, energingus žmones? Ar iš tiesų Lietuvoje daugėja staigių mirčių ir kaip jų išvengti?
Vos prieš kelias dienas savo namuose, Radviliškyje, netikėtai mirė 32-ejų moteris, užgeso garsaus 48-erių Lietuvos šachmatininko T.Tamošūno gyvybė, prieš kelis mėnesius krepšinio aikštelėje mirė 39-erių Benas Steponėnas.
Taip pat prieš kelis mėnesius netikėtai mirė ir Lietuvos karys, gimęs 1999 metais.
Rizikos veiksniai be simptomų
Apie tai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo Kauno klinikų kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius.
„Staigi mirtis – netrauminis, netikėtas mirtinas įvykis, pasireiškiantis sąmonės netekimu per vieną valandą nuo staiga atsiradusių simptomų pradžios iš pažiūros buvusiam sveikam žmogui, kuris iki mirtino įvykio 24 valandas jautėsi gerai ir neišsakė jokių nusiskundimų.
Dažniausiai, 8 iš 10 atvejų, staigios mirtis priežastis yra išeminė širdies liga, kurios nauja ataka (ligos paūmėjimas, ar išsivystęs miokardo infarktas) pasireiškia gyvybei pavojingais ritmo sutrikimais (širdis efektyviai nebesusitraukinėja ir neišstumia kraujo), todėl vis dažniau vartojamas terminas staigi širdinė mirtis.
Iš tiesų, pirmieji pandemijos metai parodė, kad reikšmingai bemaž 10 proc. išaugo mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), taip pat mirčių ir dėl kitų lėtinių susirgimų.
Mokslininkai skaičiuoja apie 40 ŠKL rizikos veiksnių. Deja, dauguma jų yra visiškai besimptomiai, todėl žmonės net nejaučia, kad keičiasi jų būklė, todėl nesikreipia į medikus.“
Būtina profilaktika
Gydytojas pastebi, kad žmogus, kaip biologinė būtybė, tampa mažiau atsparus rizikos veiksniams ir būtent dėl to širdies bei kraujagyslių ligos įsivyrauja vis jaunesniame amžiuje.
„Apie 80 procentų mirčių, kurios įvyksta staiga ir netikėtai, būna sąlygotos širdies bei kraujagyslių patologijų.“
R.Kubiliaus teigimu, itin svarbu, kad žmonės kreiptųsi į medikus ir pasitikrintų profilaktiškai
„Kiekvienas, sulaukęs 20 metų, turėtų pasidaryti išplėstinius cholesterolio tyrimus, žinoti savo kraujospūdį, suprasti rūkymo (įskaitant elektronines cigaretes) žalą bei rūpintis rizikos veiksniais.
Jeigu medikai profilaktinio tyrimo metu nustato, kad rizika susirgti širdies ligomis yra maža, pakartotiniai tyrimai atliekami po penkerių metų, mat bėgant laikui organizmas ima keistis ir atsiranda nauji rizikos veiksniai.“
Įvardijo pagrindinius požymius
Gydytojas perspėja šiukštu nenumoti ranka į tokius simptomus kaip netipinį veriantį skausmą širdies plote, už krūtinkaulio.
„Pacientai, kurie nedidelio fizinio krūvio metu pajunta dusulį, skausmą peties srityje, širdies plote, turėtų suklusti ir kreiptis į medikus.“
Pasakė, ar skiepai susiję su mirtimis
Pasiteiravus, kiek teisinga viešumoje sklandanti informacija, neva staigią mirtį gali sukelti skiepai nuo covid, gydytojas teigė, kad tai niekaip nėra susiję.
„Pavadinčiau tai žmonių spekuliacijomis. Labai svarbi žinutė yra tai, kad širdies ligos yra linkusios jaunėti, o žmonės, deja, neskuba koreguoti tam tikrų rizikos veiksnių, numoja rankų į pasireiškiančius širdies funkcijos sutrikimus bylojančius požymius.“
