Jei skauda nugarą tris savaites, priėmimo skyriuje – ne vieta: nuo liepos 1 d. SAM paruošė naujovę

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai – siekdama gerinti prieinamumą pas šeimos gydytojus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu užsimojo iš priėmimo skyrių išginti piktnaudžiaujančius, iš tikrųjų skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus. Tiesa, nors pokyčiai sulaukė medikų palaikymo, dabar jie nuogąstauja, kad nauja tvarka, jei nebus korekcijų, viską gali tik pabloginti.

Liepos 1 d. įsigalioja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kurie įpareigoja šeimos gydytojus (pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas) pagalbą pacientui teikti po 12 valandų 5 darbo dienas per savaitę.

Medikai nuo pat pradžių sveikino šiuos pakeitimus, mat anksčiau galiojusi nuostata pirminio lygio pagalbą užtikrinti kiaurą parą visomis savaitės dienomis prieštaravo sveikam protui.

Tam, kad tokia pagalba sustreikavus sveikatai gyventojams būtų užtikrinta gydytojo nedarbo metu, šventinėmis dienomis ar savaitgaliais, vienos įstaigos šias paslaugas iki šiol teikė pačios (dirbant budinčiam gydytojui), kitos – sudarydamos sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, dirbančiomis visą parą.

Tad šeimos gydytojo nedarbo metu gyventojai daugeliu atvejų skubėjo į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Kitaip sakant, jei yra sudaryta sutartis, ir neskubiu atveju pacientams čia turi būti teikiama nemokama pagalba pagal šeimos gydytojo kompetenciją.

Tą žinodami dalis pacientų į priėmimo skyrių atskuba tiesiog sulaukę savo gydytojo darbo valandų pabaigos, nors pavojus jų gyvybei negresia – taip tiesiog norima greičiau gauti planinio pobūdžio pagalbą.

Kur reikės kreiptis pacientams?

Liepos 1 d. įsigaliosiantys pakeitimai numato naują šeimos medicinos paslaugų ir skubiosios ambulatorinės pagalbos organizavimo tvarką.

SAM aiškinimu, įstaiga, teikianti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalės užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ne mažiau kaip po 12 valandų per dieną 5 darbo dienas per savaitę.

„Kitu darbo dienos ir likusiu savaitės laiku skubios ambulatorinės paslaugos, kurios turi būti suteikiamos per 24 val., bus teikiamos savivaldybės mero paskirtoje įstaigoje“, – dėstoma portalui tv3.lt ministerijos atsiųstame atsakyme.

Nurodoma, kad reikalavimai įstaigoms, kurios savivaldybės mero sprendimu gali būti skiriamos užtikrinti skubiosios ambulatorinės pagalbos teikimą, taip pat šių paslaugų teikimo bei apmokėjimo tvarka bus nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Kaip nurodo ministerija, iškilus poreikiui pacientui paslaugas gauti kitu laiku (kai įstaiga nedirba), paslaugų gavimas būtų dvejopas.

„Jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis ir gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose skubiosios pagalbos skyrius arba skubiosios pagalbos kabinetą.

Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, pacientas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną“, – išaiškino ministerija.

Kitaip sakant, jei būklė nėra ūmi, o jūs reikalausite pagalbos nuvykę į priėmimo pagalbos skyrių, už tai jūsų bus paprašyta susimokėti.

 

Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, pacientas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną.

 

Tokiais atvejais, jei įstaiga negali užtikrinti šeimos gydytojo darbo 12 valandų per dieną prie jos prirašytiems pacientams, iki šiol galės sudaryti sutartį su kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia šeimos gydytojo komandos paslaugas.

Ministerija tikisi, kad gerės prieinamumas ir kokybė

Ministerijos aiškinimu, šių pakeitimų reikėjo todėl, kad šiuo metu įstatymu įtvirtintas reikalavimas visą parą (7 dienas per savaitę) teikti šeimos medicinos paslaugas ekonominiu ir klinikiniu požiūriu neatitinka šiandienos poreikių.

Nurodoma, kad taip siekiama gerinti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą rajonuose. „Šios paslaugos teikiamos kaimų ir miestelių ambulatorijose, kuriose paprastai dirba vienas, du ar tam tikrais atvejais trys šeimos gydytojai. Neužtikrinama ir pilnos apimties šeimos gydytojo komanda.

Dėl mažos paslaugų apimties atokiuose rajonuose esančiose pirminio lygio ambulatorinėse gydymo įstaigose šeimos gydytojo budėjimo paros postas būtų labiau formalus, nes faktinis paslaugų poreikis nėra didelis.

Tokiose ambulatorijose faktiškai, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas dėl darbo laiko normų, negalima užtikrinti nenutrūkstamos (laiko požiūriu) pirminės sveikatos priežiūros, nes tiesiog nėra tiek žmogiškųjų išteklių“, – dėstoma portalui atsiustame atsakyme.

Pažymima, kad galiojant dabartinei tvarkai blogėja šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas dieną, kai kreipiasi dauguma pacientų, nes po naktinio budėjimo šeimos gydytojui pagal Darbo kodekso nuostatas priklauso viena nedarbo diena.

„Tai yra jis jau kitą darbo dieną neaptarnaus pacientų, o tai neabejotinai ilgins eiles gauti šeimos gydytojo paslaugas“, – rašė SAM.

Be to, pažymima, šiuolaikiška šeimos gydytojo paslauga darosi neatsiejama ir nuo kitų specialistų – laborantų, radiologų: „Todėl šiems specialistams nedirbant savaitgaliais, naktimis ir švenčių dienomis, šeimos gydytojo paslauga nebus visavertė – šeimos gydytojas negali suteikti kokybiškos konsultacijos, jei negali gauti tyrimų rezultatų.“

Siekia išginti pacientus iš priėmimo skyrių

Be to, kadangi kai kurie pacientai, nenorėdami laukti eilėse, piktnaudžiauja ir į priėmimo skyrių atvyksta po šeimos gydytojo darbo valandų tam, kad iš esmės gautų planinio lygio, o ne skubią pagalbą, šiais pakeitimais siekiama spręsti ir šią problemą.

„Iš esmės taip sprendžiame šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai pirminės sveikatos priežiūros centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, tai reiškia, stacionarinio lygio įstaigos teikia pagalbą, nepriklausomai nuo to, ji yra skubi ar ambulatorinė.

 

„Tai yra jis jau kitą darbo dieną neaptarnaus pacientų, o tai neabejotinai ilgins eiles gauti šeimos gydytojo paslaugas“, – aiškino SAM.

 

Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet skubiosios pagalbos skyriai didžiąja dalimi yra pildomi ir pacientais, kuriems nereikalinga skubioji ar būtinoji medicinos pagalba“, – dar pristatydamas projektą Seimo salėje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Pasak jo, idėja ta, kad tokios sutartys neegzistuotų ir pacientai, kuriems reikalinga ne skubi, o planinė gydytojo pagalba, nueitų į tuos vartus, kur yra tikslinga – pas šeimos gydytoją.

„Tačiau kai reikalinga būtinoji pagalba, jie važiuotų į bet kurį priėmimo skyrių“, – sakė jis.

 

Mato teisės aktų prieštaravimus

Nors šeimos gydytojų bendruomenė nuo pradžių palaikė šiuos įstatymo pakeitimus, dabar gi pokyčiai kelia nerimą, mat jei, jų aiškinimu, nebus pakeitimų ir ministro įsakyme, situacija po liepos 1 d. gali tik pablogėti.

Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos narys, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Gediminas Dragūnas portalui tv3.lt teigė, kad tiek kaip įstaigos atstovas, tiek šeimos gydytojas įžvelgė bręstant galimas nemažas problemas.

„Pati mintis yra gera ir įstatymo pakeitimai, kad gydytojas turėtų pagalbą užtikrinti ne kiaurą parą, o po 12 valandų 5 darbo dienas, yra logiškas dalykas. Bet idėjos išpildymas yra prastas – turėtų būti keičiamas ir ministro įsakymas. Pagal jį yra parašyta taip, kad šeimos mediciną turi užtikrinti 24 valandas 7 dienas per savaitę, kas prieštarauja įstatymo nuostatai.

Ir šioje vietoje gimsta kalbos apie tai, kad tektų dubliuoti priėmimo skyriaus darbą. Kaip per neseniai vykusį pristatymą aiškino ministerija, įstaiga, teikianti skubias ambulatorines paslaugas, priklausomai nuo pacientų kiekio turi išlaikyti gydytoją, slaugytoją, laboratorijos, registratūros darbuotojus ir pagal galimybę dar turėtų būti radiologas. Viso to kaštai yra labai dideli. Be to, ligonių kasos pastebėjo, kad reiktų priimti ne mažiau kaip du pacientus per valandą, nes gydymo įstaiga išvis negaus jokių pinigų.

Vadinasi, dirbi už dyką ir dar sumoki dvigubus atlyginimus, nes visi tie darbuotojai dar dirba naktį ir savaitgaliais. O planinių pacientų priėmimas nukenčia dėl to, kad visi darbuotojai, kurie dirbo naktį, privalo turėti parą laiko atsigavimui. Gi kitas teisės aktas, kuris vis dar galiojantis, įpareigoja, kad šeimos gydytojas turi priimti per 7 dienas. Tai šioje vietoje susiduriame su tokia klampyne, vieni teisės aktai pradeda prieštarauti kitiems“, – situaciją aiškino šeimos gydytojas.

 

Mato rizikų, kad sistema gali sugriūti

Pasak jo, mažesnėms pirminės sveikatos priežiūros įstaigos reikšmingų pokyčių neturėtų pajausti, mat jos ir toliau sudarinės sutartis dėl ambulatorinių paslaugų teikimo.

„Suprantu mažesnes įstaigas – jos vis tiek turės sudaryti sutartis su ligoninėmis, priėmimo skyriais, kad pacientai galėtų pakliūti į gydymo įstaigą, kas ir dabar vyksta. Tai jiems situacija kaip ir nesikeičia, net susitaupo kiek pinigų, jei neliktų tos nuostatos, kad šeimos medicina turi dirbti kiaurą parą. Bet didesnėms įstaigoms tai yra papildomi iššūkiai ir papildomi kaštai – ir labai dideli kaštai. Kai kurioms įstaigoms tai gali būti ir nepakeliamas dalykas“, – kalbėjo G. Dragūnas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ministerija numačiusi savivaldybėms pačioms nuspręsti ir paskirti įstaigą, kuri bus atsakinga už sveikatos priežiūros teikimą po tų 12 valandų, kai nustos dirbti šeimos gydytojas.

 

„Pagal teisės aktus, ligoninės gali paimti iš paciento priemoką, kuris atvyko skubiai pagalbai, kai jos poreikio nėra, tik jie to nedaro, nes nenori konfliktuoti su pacientais. Bet šitą konfliktą, panašu, dabar nori permesti ant pirminių sveikatos priežiūros įstaigų.“

 

„Kas teiks tas paslaugas? Tai, pirmas dalykas, meras neturi įtakos privačioms įstaigoms. Toliau lieka tos įstaigos, kurios tiesioginio pavaldumo, tai didžiąja dalimi valstybinės poliklinikos, taip pat – kai kurios rajonų ligoninės.

Jei savivaldybės pavaldumo pirminės sveikatos priežiūros įstaiga bus paskiriama dirbti tokiam darbui, vadinasi, kyla rizika, kad iš jos išeis visi vyresnio amžiaus gydytojai, nes jie nesutiks dirbti savaitgaliais ir naktimis. Jei taip nutiks, sistema sugrius iš karto. Galimybės pritraukti naujų specialistų pritraukti yra nulinės, nes konkurencinė kova pralaimima“, – komentavo G. Dragūnas.

Šviesti pacientus, kada išties skubiai vykti pas gydytoją 

Pašnekovas akcentavo, kad pirmiausia apskritai reikėtų šviesti pacientus – jei skauda nugarą tris savaites, nereikia eiti į priėmimo skyrių.

„Tokiu atveju nueik pas šeimos gydytoją planine tvarka. Pagal teisės aktus, ligoninės gali paimti iš paciento priemoką, kuris atvyko skubiai pagalbai, kai jos poreikio nėra, tik jie to nedaro, nes nenori konfliktuoti su pacientais. Bet šitą konfliktą, panašu, dabar nori permesti ant pirminių sveikatos priežiūros įstaigų“, – sakė jis.

Jo pastebėjimu, be kita ko, apibrėžiant, kas yra skubi ambulatorinė pagalba, įvardijama, kad skausmo lygis turi būti mažiau nei 6 balai, kas reiškia, kad net vienu balu vertinamas skausmas, kuris realiai yra nežymus, jau atitiktų kriterijų naktį kreiptis pagalbos pas šeimos gydytoją.

„Pavyzdžiui, jei pacientas serga cukriniu diabetu ir jam užgulė krūtinę – krūtinės skausmas yra 5 balai, kadangi jo skausmo slenkstis yra kiek kitoks, atlikus kardiogramą paaiškėja, kad jam yra įvykęs infarktas. Žmogus tada nukreipiamas į ligoninę ir taip yra gaištamos auksinės minutės. Jei žmogus mirtų, tai kur ieškosime kaltų?“ – svarstė gydytojas.

Pašnekovas vylėsi, kad sveikas protas nugalės ir įsakymai dar bus pakoreguoti.

„Buvo vieša diskusija dėl įsakymo projekto, bet labai kažkas po mūsų pastabų pakeista nebuvo. Labai tikiu sveiku protu ir kad nereikės dirbti naktimis. Juo labiau yra paskirtos papildomos lėšos, tai jei jau infrastruktūra yra paruošta, tai už tas papildomas lėšas priėmimo skyriai galėtų įsidarbinti po dar vieną papildomą gydytoją ir slaugytoją, gal taip būtų galima išspręsti problemą.

Bet tam, kad infrastruktūra būtų sukurta nuo nulio ir po to ją išlaikyti, kaina yra didžiulė. Tokiu atveju realiau apsimokėtų, kad liktų tokia tvarka, kuri yra dabar“, – konstatavo jis.

www.tv3.lt

Site Footer