Prasidėjus vasaros sezonui dauguma žmonių jau spėjo ne tik pasidžiaugti saulės spinduliais, tačiau ir maudynėmis vandens telkiniuose. Šiuo metu vis daugiau lietuvių taip pat traukia į pajūrį, kur nekantrauja šokti per bangas ir pasimėgauti poilsiu prie jūros. Tačiau gelbėtojai turi 1 svarbų priminimą.
Po įvykusių nelaimių prie jūros, kurios daugumai įsirėžia į atmintį, profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov savo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame paaiškino, kokių vietų jūroje reikėtų vengti bei kaip elgtis, jeigu srovė neša tolyn.
Šis vyro vaizdo įrašas išlieka aktualus kasmet. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai dalinasi juo ir įspėja vieni kitus būti atsargiems.
„Pavyzdys, ko reikia vengti su vaikais prie Baltijos jūros. Jūs matote – bangos lūžta ten, kur yra labai seklu. Toliau, čia bangos lūžta ir irgi yra labai seklu“, – rodo pirštu į kitą bangų pusę kalbėdamas vaizdo įraše A. Ispodnikov.
„Per vidurį nematome bangų. Čia yra kanalas, per kurį vanduo grįžta, traukia į jūrą. Papuolus į jį, negalima plaukti link kranto. Reikia plaukti link tos seklumos (aut past. – ten, kur bangos) ir išeiti.“
Pasak A. Ispodnikov, jūroje nuskendę žmonės patenka į kanalą tarp dviejų seklumų, kuris įtraukia gilyn į jūrą.
„Atsiminkite, ten, kur sekluma ir nėra bangų – kanalas, kur viskas išeina į jūrą“, – perspėjo vaizdo įrašo pabaigoje profesionalus banglentininkas.
Svarbus gelbėtojų patarimas
Kaip sako Klaipėdos paplūdimio gelbėtojai, žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip Gelbėtojai dalijasi tokiu patarimu:
„Jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė.
Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.“
Pataria, kaip elgtis skendimo atveju
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, dar vienas svarbus dalykas, kurį visuomet verta priminti žmonėms, yra tai, kaip reikėtų elgtis pamačius skęstantį žmogų.
Palangos gelbėtojų vado teigimu, visų pirma, reikia kviesti pagalbą ir, prieš skubant į jūrą gelbėti nelaimės ištikto žmogaus, įsivertinti savo galimybes.
„Jeigu matote, kad skęsta žmogus, tai pirmiausiai praneškite trumpuoju numeriu 112, arba, jei mūsų paplūdimyje, tuomet 1509. Antras dalykas, turite įsitikinti, ar mokate plaukti ir galite jam padėti.
Galbūt ten negilu, o esate aukštaūgis ir užteks tik nueiti iki jo ir duoti ranką, patraukti. Bet jeigu nesate įsitikinęs ar mokate plaukti, tada vietoj vienos nelaimės bus dvi. Mes patariam visada pirmiausiai iškviesti pagalbą arba kitiems pranešti, kad skęsta žmogus.
Jeigu nelaimė įvyksta ežere, paduokite žmogui kažką, už ko jis galėtų užsikabinti: kelnes, diržą, bet kokią šaką. Meskite kamuolį, didesnį butelį nuo vandens, kuris padės bent kažkiek išsilaikyti kol ateis pagalba“, – pataria vyras.
J. Pirožnikas priduria, kad, pirmiausiai, pradėjus skęsti, žmogų apima panika ir jis nebevaldo savo emocijų, todėl labai svarbu jį nuraminti ir pranešti, kad iškvietėte pagalbą.
„Reikia stengtis nepanikuoti, šauktis pagalbos. Jeigu papuolėte į srovę, tai ji būna ne ilgai, tik tuo momentu. Todėl nesipriešinkite, neatiduokite visų jėgų ir pasileiskite.
Srovė nueis kažkur į šoną, išmes jus ir galėsite ramiai parplaukti į krantą. Niekada nepasimeskit, jeigu papuolėt į duobę, ji yra 2–4 metrų skersmuo, negili, gali būti 30 centimetrų. Pabandykite sustabdyti kvėpavimą, pernerti, pereiti, perplaukti, išpūsti vandenį ir tada atsistoti“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad nemokantiems plaukti ar nežinantiems, kaip reikia teisingai elgtis vandenyje, į vandenį galima bristi ne giliau nei iki juosmens.
Dar tik besiruošiantiems vykti atostogauti, J. Pirožnikas sako turintis vieną palinkėjimą: „Stebėkite vėliavų spalvas, būkite atsargūs, saugokite save ir laimingai pailsėkite.“
