Garsus šalies dizaineris Juozas Statkevičius (54 m.) turėjo ypatingą galimybę dirbti su gegužės 21-ąją anapilin iškeliavusia buvusia pirmąja ponia Alma Adamkiene (1927-2023). Per daugelį metų vyras su ponia Alma sukūrė tokį ryšį, jog ne tik siuvo jai drabužius, bet ir lankėsi Adamkų namuose. „Ji – istorija, elegancijos etalonas, kuris visada išliks mūsų atmintyje“, – sakė J. Statkevičius.
Naujienų portalui tv3.lt Juozas pasakojo, kad su A. Adamkiene susipažino 1997 m. rudenį. Iš pradžių pažintis užsimezgė Niujorke, o vėliau draugystė tęsėsi ir Vilniuje. Anot dizainerio, tiek su ponia Alma, tiek su prezidentu Valdu Adamkumi bendrauti buvo lengva, gera ir paprasta.
„Tai aukštos kultūros žmonės, bendraujantys tiek su aukščiausio lygio žmonėmis, tiek su visai paprastais. Pirmiausia nustebau, kad šie nuostabūs žmonės žinojo, ką aš darau madoje ir teatre. Jie rūpinosi savo šalies piliečiais ir man tai įstrigo atmintin. Ponia Alma turėjo puikią akį, išmanė, kas ką sugeba, gal todėl svarbioms progoms pasirinko mano kūrybos darbus. Dabar žiūrint praeities kadrus Adamkų šeima tiesiog švyti inteligencija, rafinuotumu ir geru skoniu. Kaip ir pridera tokio aukšto lygio žmonėms“, – sakė dizaineris.
J. Statkevičius pirmajai šalies poniai kūrė drabužius ne tik prezidento inauguracijos iškilmėms, bet ir vestuvių jubiliejui. Kaip prisimena dizaineris, ponia Alma šiai šventei paprašė tiesaus silueto vakarinės suknelės.
„Ji paminėjo, kad suknelės medžiaga gali būti su žėručiais. Taip ponia Alma vadino medžiagą, siuvinėtą karoliukais ir žvyneliais. Pamenu, kaip lakstėme, ieškojome tokios medžiagos po mūsų parduotuves. O kaip sunku buvo ieškoti atlasinio šilko suknelei! Vilnius juk ne Paryžius, o dar ir deficitų laikai buvo, bet reikiamą medžiagą radau, viskas buvo paruošta laiku. Suknelę ėjome matuoti į prezidentūrą, mane su meistrėmis vaišino ir kava, ir saldainiais. Viskas buvo paprasta, be jokios baimės ir mandrumų“, – prisiminimais dalijosi J. Statkevičius.
Jis prisimena, jog vos pasimatavusi sukurtą suknelę, A. Adamkienė apsidžiaugė rezultatu. Dizaineris atskleidė, kad šią suknelę mylimai žmonai užsakė pats V. Adamkus.
„Pamenu, kaip visi mano mados namų darbuotojai prie vieno stalo siuvinėjo suknelę ir valandų neskaičiavo. Taip mes mylėjome ponią Almą! Viskas buvo padaryta su meile, iš visos širdies, o pamačiusi rezultatą ji švytėjo. Ponia nedaugžodžiavo, bet jos padėkos buvo nuostabios. Žinoma, turime nepamiršti, kad ponios Almos figūra buvo puiki, o tai irgi svarbu. Be to, suknelę užsakė pats V. Adamkus. Su juo buvo lengva bendrauti, jis pasakė, kad esu meistras, todėl pasitiki manimi. Man tai tapo dar didesne atsakomybe.
Maža to, ponia Alma man leido pristatyti savo kolekciją prezidentūros kieme, kur susirinkusi publika aukojo lėšas baleto mokyklos remontui. Beje, tą remontą padarė Egidijaus Dragūno tėvas, kuris dar ir pridėjo lėšų. Gėris gimdo gėrį, taip jau sukurtas šis pasaulis“, – jautriai pasakojo J. Statkevičius.
Pasidomėjus, koks dizainerio akimis buvo A. Adamkienės stiliaus pojūtis, Juozas akcentavo, kad skonis formuojasi visą gyvenimą ir ateina iš šeimos vertybių. Dizainerio teigimu, prie to prisidėjo ir pirmosios ponios mama Onutė Nutautienė, kurią J. Statkevičius puošė 100 metų jubiliejui.
„Ji pasakė, kad nori to berniuko suknelės! Oi, kokių linksmų akimirkų ten buvo. Begrimuojant ponia Onutė snustelėjo, o aprengus ją mūsų šilko gėlių suknele atrodė tarsi obels šaka. Teko ją ant rankų nunešti laiptais žemyn, kad nepavargtų. Jos pasirodymo Adamkų rezidencijoje laukė daugybė artimųjų, svečių. Kai pristačiau ją į vietą, ji juokaudama pasakė: „Negi reikės dabar tave pabučiuoti?“ Visi prapliupo juokais ir plojimais. Rodos, nedidelis epizodas, bet kiek daug pasakantis. Kokia mama, tokia ir dukra“, – kalbėjo J. Statkevičius.
Garsaus dizainerio tikinimu, stiliaus pojūtį formuoja ir aplankytos šalys. Nors A. Adamkienė gyveno ne tik Vokietijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, J. Statkevičius įsitikinęs – ponia Alma išliko europiete.
„Elegancijos, inteligencijos ir skonio neišmoksi. Arba duota Dievo, arba ne. Mano nuomone, poniai Almai tai buvo įgimta, ji puikiai rinkosi drabužius, žinojo, kas jai tinka, deramai atstovavo savo vyrui. Todėl žmonės ją mylėjo ne tik už jos gerumą, filantropiją, bet ir už mokėjimą atrodyti taip, kaip ir dera pirmajai poniai.
Savo elegantiškais ansambliais ji demonstravo statusą, kuklumą ir prieinamumą viename. Gaila, kad naujosios kartos moterys, dažnai besivydamos madą, pamiršta grožio ir elegancijos esmę. Tegul neįsižeidžia kitos damos, bet ponia Alma man buvo elegancijos, skonio, rafinuotumo ir išlaikyto stiliaus etalonas“, – teigė žinomas vyras.
Kurdamas įvaizdžius pirmajai poniai J. Statkevičius sukūrė su ja ypatingą ryšį. Vieną Velykų dieną kartu su savo mama Vanda jis apsilankė Adamkų namuose. Dizaineris pasakojo, jog mama į svečius nusinešė savo firminį keksą, o jo paragavusi ponia Alma su mama Onute atpažino receptą.
„Jos paragavo ir pasakė, kad atpažįsta šį skonį. Mano mama pradėjo pasakoti, kad tai jos tetos Marijos amerikietiškas receptas. Paaiškėjo, kad ponia Alma su Onute puikiai pažinojo mano mamos tetą ir buvo ragavusios šio kepinio lietuvių bendruomenės susitikimuose.
Atmosfera Adamkų namuose buvo puiki, jie abu turėjo gerą humoro jausmą. Nebuvo jokios vaidybos, net pamiršau, kad svečiuojuosi pas prezidentą. Galėčiau pasakyti apie juos viską, kas telpa į žodį nuostabūs žmonės. Jie man aprodė namus, gėrėme arbatėlę, juokavome. Net ir tuometinę mano kolekciją aptarėme!“ – džiaugsmo neslėpė dizaineris.
Pokalbio metu pašnekovas prisiminė, kaip kartą dalyvavo didelėje ponios Almos labdaros šventėje, į kurią susirinko visas elitas. J. Statkevičiui į atminį įsirėžė momentas, kai vakaro metu staiga užgrojo gyva muzika.
„Kad jūs būtumėte matę, kaip pradėjo šokti ponia Alma su prezidentu. Jie judėjo idealiai, vaizdas buvo tarsi iš filmo! Visi kiti tik stovėjo, žiūrėjo ir aikčiojo. Ir tai tikrai jokiu būdu nebuvo pagyvenusių žmonių šokiai. Tai buvo taip švaru, profesionalu, kad atvipo žandikaulis tikrąją to žodžio prasme. Mane šis reginys pribloškė, pakerėjo, taip ir stovi tas vaizdas akyse. Fantastiški senosios kartos žmonės, pagarba jiems“, – pasakojo vyras.
J. Statkevičius neslėpė džiaugsmo, jog pirmoji ponia dažnai apsilankydavo jo kolekcijų pristatymuose. Juozo teigimu, A. Adamkienė puikiai sutarė ir su jo mama. Moterys kartu sėdėdavo per kolekcijų pristatymus, aptarinėdavo kūrinius. Žinomas vyras poniai Almai jaučiasi nepaprastai dėkingas – jos pagalbos dizaineris sulaukdavo ne tik pristatymuose, bet ir teatro premjerose, dažnai girdėdavo A. Adamkienės komplimentus, vertino jos nuomonę.
„Yra daug istorijų, kaip ji stengėsi suteikti pagalbą, padėjo rinkti lėšas važiuojant pristatyti kolekcijas Paryžiuje. Kaip dabar skamba jos žodžiai, kad Lietuva turi pristatyti savo madą Paryžiuje, kaip ir visos kitos šalys. Daug dalykų organizuodavo ilgametė Adamkų patarėja Božena. Taip pat nuostabus žmogus, ponios Almos dešinioji ranka. Prisimenu viską, pasakoju Jums ir verkiu“, – emocijų neslėpė J. Statkevičius.
Gegužės 23-ąją į atsisveikinimą su A. Adamkiene atvykęs dizaineris užsiminė, kad ateityje norėtų įprasminti pirmosios ponios atminimą: „Yra daug gražių ponios Almos drabužių komplektų. Su Adamkų patarėja Božena kalbėjome, kad norėtume juos atrinkti, padaryti parodą, kad kuo ilgiau šis šviesus atminimas liktų mūsų širdyse.“
Dizaineriui ruošiant savo kūrybos albumą, pirmoji ponia ne tik paskolino J. Statkevičiui jo kurtus drabužius, bet ir parašė apie kūrėją nuoširdų tekstą. Dizainerio išleistame kūrybos albume A. Adamkienė rašė: „Siūdindamasi suknelę sutuoktuvių jubiliejui jau žinojau Juozo talentą, sugebėjimus, buvau tikra, kad tikrai padarys ką nors gražaus. Nenusivyliau. Galiu drąsiai pasakyti, kad jo kūrinys patiko ne tik man, bet ir daugeliui svečių. <...> Turiu pripažinti, mano vyro Valdo geras skonis – klasikinis, tačiau kartu ir šiuolaikiškas, elegantiškas. Man kurtus Juozo Statkevičiaus kūrinius jis entuziastingai pripažino ir įvertino.“
