Lietuvos senjorai, ypač gyvenantys vieni, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali turėti rimtų pasekmių jų fizinei ir emocinei sveikatai.
Apie šiuos iššūkius naujienų portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugile Bitautaitė, kuri aiškina, kokios problemos kamuoja vienišus senjorus ir kokios pagalbos priemonės galėtų padėti jiems gyventi saugiau ir sveikiau.
R. Bitautaitė sako, kad vieniši senjorai susiduria su dviejų grupių problemomis. Pirmoji – emocinės problemos. Antroji – pagalbos bei priežiūros stygius.
„Senjorai jaučiasi vieniši, jiems trūksta bendravimo ir šilto ryšio su kitais žmonėmis. Dėl socialinio kontakto stygiaus neretai atsiranda depresiniai susirgimai, mažėja senjoro savivertė, didėja užsisklendimas bei apatija.
Labai svarbu laiku pastebėti pablogėjusią senjoro sveikatą, pasikeitusį elgesį ir į tai reaguoti, kreiptis į gydytoją. Taip pat aplinkiniams pastebint senjorui kylančius kasdienybės iššūkius – judėjimo, aplinkos pritaikymo, galima padėti sukurti patogesnę ir saugesnė aplinką.
Tačiau vieniši senjorai dažnai būna prislėgti šių rūpesčių“, – pasakoja Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė .
Derėtų pašalinti pavojų keliančius daiktus
R. Bitautaitė sako, kad pagrindiniai dalykai, kuriais turėtų pasirūpinti senjorai ar jų artimieji, kad išvengtų griuvimų – pašalinti namuose visus daiktus, už kurių yra galimybė užkliūti – slidūs kilimėliai, pakilę jų kraštai, taip pat aukšti slenksčiai, ne vietoje palikti kiti daiktai.
„Svarbu ir saugi avalynė – namų šlepetės turėtų būti tinkamo dydžio, ne įspiriamos, o apsiaunamos su uždaru kulnu, neslidžiu padu. Taip pat svarbu, kad namuose būtų pakankamai dienos šviesos, o vakare tinkamas apšvietimas.
Jei nelaimės nepavyksta išvengti, svarbu, kad senjoras visada šalia turėtų telefoną, kuriuo galėtų išsikviesti pagalbą“, – teigia moteris.
Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė sako, kad jei senjorui pasidarė bloga ir jis nepajėgia atsistoti, svarbu iškart neskubėti atsistoti, jei žmogus jaučia, kad stipriai nesusižeidė, gali bandyti stotis savarankiškai – apsidairyti, kur yra artimiausias stabilus paviršius į kurį pasirėmus būtų galima stotis:
„Jei žmogus jaučia, kad atsistoti nepavyks, reikėtų bandyti nušliaužti iki vietos, kur galėtų pasiekti telefoną ir išsikviesti pagalbą. Labai patartina su artimaisiais ar kaimynais iš anksto aptarti planą, kaip senjorui elgtis, jei jis nukristų – kokiais kanalais ir ženklais būtų patogiausia išsikviesti pagalbą.
Labai svarbu pasirūpinti, kad būtų kuo mažiau galimybių griūti paslydus ir už kažko užkliuvus. Pakilęs kilimo kraštas, slidi kiliminė danga koridoriuje gali tapti rimto susižalojimo priežastimi. Tad reikėtų kilimo kraštus priklijuoti, pasirūpinti kilimėliais su neslystančiu guminiu pagrindu. Taip pat neslystančiomis, stabilaus pado šlepetėmis.“
Opi problema – vienatvė
R. Bitautaitė sako, kad daug nelaimingų atsitikimų įvyksta vonioje, tad čia svarbu užtikrinti senjorui saugią aplinką. Labai rekomenduotina pritvirtinti kokybišką vonios rankeną, į kurią senjoras galėtų įsikibti išlipdamas iš vonios ar dušo
„Taip pat pasirūpinti specialia, neslystančia dušo kėdute, guminiu dušo kabinos kilimėliu. Namuose, senjorui patogiose vietose gali būti įtaisytos rankenos, už kurių galima pasilaikyti einant – tai užtikrins saugų judėjimą namuose.
Žinoma, svarbu pagalvoti ir apie pagalbines judėjimo priemones, tokias kaip kokybiška vaikščiojimo lazdelė, ramentas ar vaikštynė.
Šias priemones senjorams pagal poreikį nemokamai suteikia techninės pagalbos neįgaliesiems centras, raginame kreiptis į jums artimiausią centrą ir pasinaudoti šia galimybe“, – sako Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė.
Moteris primena, kad vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų poreikius, pagal valstybės nustatytą tvarką priklauso socialinės paslaugos, kurias jis gali gauti savo namuose. Šios paslaugas senjorams pilnai arba iš dalies yra kompensuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Gaila, tačiau senjorai ar jų artimieji vis dar mažai žino apie jiems priklausančią pagalbą. Savo darbe nuolat susiduriame su atvejais, kai į mus kreipiasi senjorai, pasiekę kritinį tašką ir jau visiškai nebegalintys savimi pasirūpinti. Tikrai pasitaiko atvejų, kai senjorų sveikatos būklė suprastėja dėl netinkamai vartojamų vaistų.
Mūsų darbo praktikoje, darbuotojos tikrai dažnai susiduria su atvejais, kai tik pradėjus lankyti senjorą, jo būklė būna sudėtinga. Tačiau paslaugas teikiant kurį laiką, prižiūrint, kad jis nuosekliai gertų vaistus, nepraleistų apsilankymų pas gydytojus, sveikai maitintųsi, jau po keleto mėnesių matosi teigiamas pokytis.
Tad šiuo atveju – priežiūra tampa nepakeičiamu dalyku. Žinoma, kasdienybėje senjorams taip pat pasitarnauja savaitinės vaistų dėžutės, į kurias pagal savaitės dienas galima sudėti būtinus išgerti vaistus“, – sako ji.
