Jau kuris laikas Lietuvoje galioja tvarka, kai atleidžiami ilgamečiai darbuotojai gauna ne tik išeitinę išmoką iš darbdavio, bet ir ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Be kita ko, šios išmokos yra paveldimos, jeigu jų gavėjas spėja išmokos paprašyti prieš mirtį.
Darbo kodekso 57 str. numato, kad kai žmogus atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavys jam turi išmokėti 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Jeigu žmogus dirba trumpiau negu metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Kaip informuoja „Sodra“, tokiais atvejais, be darbdavio išeitinės, darbuotojai turi teisę gauti ir ilgalaikio darbo išmoką, mokamą „Sodra“.
Ji priklauso, jeigu iki atleidimo darbuotojas pas tą darbdavį išdirbo 5 ar daugiau metų; per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį iš naujo.
Tiesa, šios išmokos nemokamos biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas, o dėl jų reikia kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo (prašymo nereikia teikti, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką).
Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos, per 10 d. d.
Išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu buvo kelios) ir asmuo atitinka kitas teisei į išmoką sąlygas.
Priklausys nuo darbo stažo
Kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoką mokės „Sodra“, priklauso nuo to, kiek ilgai iki atleidimo dirbote:
- nuo 5 iki 10 metų 77,58 proc. 1 vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
- nuo 10 iki 20 metų – 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka;
- nuo 20 ir daugiau metų – 77,58 proc. 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Vidutinis mėnesio asmens darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 12 mėnesių vidurkį neatskaičius mokesčių.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra kiek daugiau nei 1900 eurų. Taigi, jei žmogus pradirbo 20 metų ar ilgiau, jam priklausytų 4422,06 euro dydžio išmoka (1900x3x77,58 proc.).
Kaip minėta, prie šių pinigų atleidęs darbdavys turėtų išmokėti ir iki 2 vidutinių atlyginimų išeitinę išmoką.
Kada kreiptis ir kaip paveldima
Prašymą tokiai išmokai galima pateikti internetu, paprastu paštu ar atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Prašymą skirti ilgalaikio darbo išmoką reikia teikti tuo atveju jei:
- iki šiol „Sodrai“ nesate pateikęs prašymo skirti bet kurią kitą išmoką;
- esate pateikęs prašymą skirti kitą išmoką, tačiau, praėjus 4 mėnesiams po atleidimo iš darbo, dar negavote ilgalaikio darbo išmokos į asmeninę sąskaitą;
- pageidaujate gauti neigiamą sprendimą dėl ilgalaikio darbo išmokos;
- per paskutinius 5 metus iki atleidimo buvote perkeltas iš vienos darbovietės į kitą.
Priimtus sprendimus galite peržiūrėti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ilgalaikio darbo išmokos visuomet buvo paveldimos, tačiau neseniai registruotas naujas Vyriausybės nutarimas, kuriuo tikslinamas reguliavimas, kad jis taptų aiškesnis išmokų gavėjams.
Ilgalaikio darbo išmokos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriamos, kai asmens darbas vienoje darbovietėje trunka ilgiau nei 5 metus ir asmuo atleistas pagal Darbo kodekso 57 str. Išmokas paveldėtojai gauna, kai pateikia prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą.
Išmoka paveldėtojams mokama tik tuo atveju, jei mirusiajam jau priklausė tokią išmoką gauti, tačiau dėl mirties jis jos negavo.
Išmokų iš Garantinio ir Ilgalaikio fondo sumos, kurios priklausė darbuotojui ir kurių jis dėl savo mirties negavo, išmokamos šio mirusio asmens įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka yra perėjęs jo turtas ir kurie Garantinio ir Ilgalaikio fondo nuostatuose nustatyta tvarka yra kreipęsi į administratorių.
Darbuotojas iki mirties jau turėjo būti įgijęs teisę gauti ilgalaikio ar garantinio fondo išmoką, t. y. jau turėjo būti kreiptasi į „Sodrą“ dėl šių išmokų skyrimo.
