Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja.
„Žmonės nori skandinaviškų pensijų. Švedijoje vidutinė pensija siekia 1303 eurus. Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija – 539,6 euro. Tačiau Švedijoje pensijų kaupime dalyvauja žmogus, valstybė ir darbdavys. Pas mus trūksta darbdavio dalies.
Tik vienas iš dešimties pensininkų yra patenkintas dabartine pensija“, – komentavo LIPFA vadovas.
Anot T. Gudaičio, darbdaviai daro tai, kas motyvuoja darbuotojus. Tačiau prie jų pensijų kaupimo esą galėtų prisidėti labiau.
„Dabar matome, kad juos motyvuoja papildomas sveikatos draudimas. Taip pat darbuotojai patys neprašo darbdavių prisidėti prie jų pensijų kaupimo“, – pastebėjo LIPFA vadovas.
Pasak jo, užsienyje dirbę žmonės negali savo pinigų persivesti į Lietuvą, tai irgi sukelia papildomų sunkumų.
„Į pensijų kaupimą bando įsitraukti ir profesinės sąjungos. Tačiau jos kritikuoja II pensijų pakopą, bet nieko nepadarė dėl to, kad prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėtų ir darbdaviai. Tačiau į šią sritį profesinės sąjungos turėtų nukreipti savo energiją“, – įsitikinęs T. Gudaitis.
Rinkos atsigauna, darbo rinkose situacija stabili
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nedarbo lygis Euro zonoje ir JAV yra mažas, tačiau pramonė jau raudonoje zonoje ir patiria sunkumų.
„Lietuvoje darbo rinka aukštumoje. Darbuotojų skaičius auga ir jis yra didesnis nei praėjusiais metais. Darbo rinkos nesustabdė nei įtempti santykiai su Kinija, nei karas Ukrainoje.
Po pernai nesėkmingų metų, rinkos atsigauna. Kapitalo rinkos gyvena dirbtiniu intelektu. Kiekvieną kartą atsiranda vis nauja sritis, kuri domina investuotojus“, – komentavo investicijų specialistas.
Anot jo, šiemet akcijų pensijų fondų grąža turėtų siekti 6–8 proc.
Kodėl švedai gauna daugiau?
Anot LIPFA vadovo, Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už mokamą vidutinę Lietuvoje.
„Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje pensijų sistema yra „daugiapakopė“. Pirmoji pakopa daugiausia remiasi einamojo finansavimo principu. Kitaip sakant, dirbančioji karta moka privalomas pensijų įmokas, kurios panaudojamos einamosioms pensijoms mokėti. Mes taip pat taikome „pay as you go“ modelį, kuris leidžia dirbančiųjų mokesčiais finansuoti pensijų mokėjimą.
Tokiu atveju, kuo daugiau dirbančiųjų (jų mažėja, nes visuomenė amžėja) arba kuo didesni mokesčiai, tuo tvirtesnės galimybės padengti pensininkų poreikius. Deja, vien valstybės pastangų nepakanka nei Lietuvoje, nei Švedijoje ir čia išryškėja esminis skirtumas“, – komentavo LIPFA vadovas.
Jis skaičiavo, kad Lietuvoje dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų.
„Jei ne 2008 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai smogusi ir mūsų šalies finansams, šioje pakopoje dabar kauptume gerokai spartesniu tempu ir didesniais įmokų tarifais, atitinkamai matytume daugiau sukaupto turto milijardų, bet yra kaip yra.
Tuo tarpu Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso apytiksliai 90 proc. šios šalies dirbančiųjų. Jei dirbate įmonėje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis, esate į profesinę pensiją įtraukiami– automatiškai. Tais atvejais, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, paprastai galima dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose pritaikant kitus sprendimus“, – sakė T. Gudaitis.
Pensijų fondų valdytojų pajamos ir pelnas priklauso nuo to, kiek pinigų jie surenka už fondų administravimą.
Paprastai kaupiantys gyventojai moka fiksuoto dydžio metinį mokestį, skaičiuojamą nuo sukaupto turto vertės.
Taigi, kuo daugiau turto yra fonduose, tuo daugiau pajamų gauna jų valdytojai. Paprastai kalbant, jie yra suinteresuoti, kad darbuotojai ir darbdaviai į fondus pervestų kuo daugiau pinigų.
Beveik trečdalis nuolatinių Lietuvos gyventojų – pensijų gavėjai
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją. Pensijų gavėjų skaičius (apskaičiuotas pagal Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemą, palyginti su 2021 m., padidėjo labai nežymiai (0,3 tūkst.) ir sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 m. – 31,4 proc.).
Su senatve susijusių pensijų (įskaitant valstybinio socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo), šalpos, valstybinės ir pareigūnų ir karių pensijas senatvės pensijos amžiaus gavėjams) gavėjų skaičius per metus padidėjo 4,6 tūkst. (0,7 proc.) ir 2022 m. pabaigoje buvo 668,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis nuolatinių šalies gyventojų.
2022 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 m.
Išankstines senatvės pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės, pareigūnų ir karių už tarnybą) 2022 m. pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 m.
2022 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas (įskaitant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), šalpos ir pareigūnų ir karių pensijas darbingo amžiaus gavėjams) gavo 143 tūkst., arba apie 8 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,7 tūkst. (1,2 proc.).
Asmenų, gavusių našlių ir našlaičių pensijas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,6 tūkst. (1 proc.). Jų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo 244,9 tūkst. Dauguma našlių pensijų gavėjų taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
Priešlaikinio išėjimo į pensiją dėl padėties darbo rinkoje išmoką (buvusiems VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams) gavo 74 asmenys (2021 m. – 60).
Išankstiniais duomenimis, 2022 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2021 m., padidėjo 548 mln. EUR (13,7 proc.) ir sudarė 4,6 mlrd. EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2022 m. sudarė 6,8 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2021 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.
