Elektra brangsta antrą mėnesį iš eilės. Energetikai perspėja, kad tai dar ne pabaiga ir kitą mėnesį prognozuoja dar didesnį brangimą. Už elektrą tenka mokėti brangiau, nors Lietuva pasigamina vis daugiau jos iš saulės.
Dėl brangstančios elektros energetikai kaltina silpną vėją, per karščius išaugusius šaldymo poreikius ir suomius su švedais, remontuojančius elektros kabelius į Baltijos šalis.
Barzdaskutys Aurimas patalpas kondicionuoja maksimaliu pajėgumu, gelbėdamas kolegas ir klientus nuo alinančios kaitros. Grožio įstaiga jau nebegalėjo išsiversti be kondicionieriaus, kurį ryžosi nusipirkti vos prieš mėnesį.
„Tikrai labai karšta viduje, žmonės po peniuarais apipilti prakaitu. Pasitarėm ir nusprendėm nusipirkti“, – paaiškino Aurimas.
Elektra kainuoja beveik tiek, kiek sausį
Tačiau barzdaskutys pripažįsta, kad komfortas kainuos – išlaidas patyrė ne tik kondicionieriui pirkti ir įrengti, bet prognozuoja, kad ir elektros išlaidos per mėnesį padidės iki 100 eurų.
„Elektros kainos kyla, stengiamės ne visada jungti, kai atvėsta – išjungiam, taupom. Liūdna, turėtų kainos bent kažkiek stabilizuotis, nieko negali į priekį planuoti, vis gali nustebinti“, – apgailestavo jis.
Nors lietuviai statosi vis daugiau saulės elektrinių, kurios šiomis dienomis spiginant saulei, prigamina daug nemokamos elektros, elektra Lietuvoje brangsta. Birželį elektra kainuoja ketvirtadaliu brangiau nei gegužę ir palaipsniui artėja prie šiemet didžiausios kainos itin šaltą sausio mėnesį.
„Jei yra saulė, nebūtinai reikiamai pučia vėjas. Atsinaujinantys šaltiniai tai ne tik saulė, tai ir vėjas, reikalingas balansas“, – tikino Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Elektra brangsta ir dėl sumažėjusio importo iš pigiau ją gaminančių Švedijos ir Suomijos. Šių šalių energetikai nusprendė nuo vasaros iki vėlyvo rudens remontuoti savo jungtis į Baltijos šalis. Tad elektra Lietuvoje dabar 10 kartų brangesnė nei Suomijoje ir didžiojoje Švedijos dalyje.
„Šiuo metu vyksta jungčių remontai, jungtys su Suomija ir Švedija veikia puse pajėgumo, tai duoda tokius svyravimus ir aukštesnes kainas“, – dėstė A. Bagočiutė.
„NordBalt“ jungtis dėl remonto apribota birželio 20 dieną Švedijos tinklo operatorės „Svenska kraftnat“ sprendimu. Kaip pranešė „Litgrid“, iki liepos 8 d. jungties apribojimai galimi dėl vidinių tinklo darbų ir oro temperatūros – šios sąlygos lemia vidinių linijų perkrovas Švedijoje.
Nuo liepos 8 d. prasidės Švedijos perdavimo tinklo rekonstravimo darbai, kurių metu „NordBalt“ bus ribojama iki 50 proc. galios. Šie darbai Švedijoje vyks iki spalio 20 dienos. Be to, spalio 21–27 dienomis suplanuota atjungti „NordBalt“ dar ir metiniams aptarnavimo darbams.
„Pirmą pusmetį kaina 8 ct/kWh. Jei išsipildys daugiametės tendencijos, antrąjį pusmetį didelė tikimybė, kad elektros kainos padidėjimas bus“, – prognozavo Energetikos agentūros ekspertas Vytenis Gudelis.
Esą reikėjo sukontroliuoti remontus
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas priekaištauja Lietuvos energetikos bendrovėms, kad tiek Lietuvos elektros vartotojams svarbių tarptautinių elektros jungčių remontų leido vykdyti vienu metu.
„Remontai paprastai derinami, reikėtų suderinti, kad neatsitiktų taip, jog dabar du kabeliai remontuojami – su Švedija sumažinta galia, pas suomius su estais irgi“, – kalbėjo jis.
Brangstant elektrai biržoje nesnaudžia ir nepriklausomi elektros tiekėjai – per savaitę jau iki 4 proc. pabrangino ir savo fiksuotos kainos planus naujiems klientams.
„Dabartinių fiksuotos kainos pasiūlymų klientams kaina yra šiek tiek aukštesnė dėl kainos išaugimo biržoje. Biržoje kaina auga, nes yra ribojimai „NordBalt“ jungtyje, karšti orai, žema vėjo generacija“, – aiškino „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Pigesne elektra artimiausiais mėnesiais galės džiaugtis anksčiau jos kainą fiksavę elektros vartotojai ir apie pusė milijono visuomeninio tiekimo vartotojų. Jiems Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nuo kitos savaitės mažina elektros kainą beveik 2 centais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
