Artėjant vasarai ūkininkai neskuba ieškoti sezoninių darbuotojų. Dalis jų tikina, kad bandys išsiversti be papildomų darbo rankų. Tai lemia kelios priežastys, vieni ūkininkai neslepia, kad neturi pakankamai lėšų mokėti darbuotojams atlyginimus. Kiti tikina, kad kaimo žmonės nenori dirbti, vietoje atlyginimų jie renkasi pašalpas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad praėjusieji metai ūkininkams buvo sunkūs, jie pakankamai neuždirbo.
„Todėl tikrai yra ūkių, kurie bando taupyti ir samdomo darbo sąskaita. Ūkininkai ketina susitvarkyti patys, nors teks dirbti ir sunkiau ar daugiau“, – sakė ūkininkų atstovas.
R. Juknevičiaus žodžius patvirtino ir „Klimų ūkio“ atstovas. Jis svarstė, kad vasarą pavyks išsiversti be sezoninių darbuotojų.
„Mūsų ūkis nėra didelis, taigi dėl finansinio aspekto nusprendėme neieškoti sezoninių darbuotojų. Stengiamės darbus nudirbti savo jėgomis“, – kalbėjo ūkininkas.
Tuo metu „Amšiejų ūkio“ atstovė išskyrė dar vieną priežastį, kodėl nusprendė neieškoti sezoninių darbuotojų.
„Žmonės nenori tik sezoninio darbo, jie nori dirbti visus metus, tačiau to jiems pasiūlyti negalime. Be to, kol kas traktoriaus pagalba sugebame vieni žemę dirbti. Todėl papildomos pagalbos ir neieškome“, – sakė ūkio atstovė.
Kaimo žmonės nenori dirbti?
R. Juknevičius tikino, kad sezoninių darbuotojų paieška darosi vis sudėtingesnė.
„Bedarbystės lygis Lietuvoje nėra didelis. O žmonės stengiasi susirasti nuolatinius darbus. Todėl gyventojų, kurie norėtų ir galėtų dirbti tik sezono metu, nėra daug.
Be to, ne visada ūkininkams apsimoka mokėti didelius atlyginimus už nekvalifikuotą darbą, o dirbti už minimumą žmonės nenori“, – aiškino ūkininkų atstovas.
Anot R. Juknevičiaus, dažnai gyventojai vietoje darbo ir atlyginimo renkasi pašalpas.
„Dalis žmonių gali išgyventi ir nedirbdami, todėl jie ir nesistengia įsidarbinti. Matome, kad tam tikra grupė žmonių sugeba išgyventi ir be darbo, jie tiesiog stumia dienas prie parduotuvės su bambaliu alaus.
Tačiau tokių žmonių nedomina net ir didesnis už minimumą atlyginimas. Jie verčiau gauna pašalpas ir nieko neveikia“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.
Uždarbis per diena gali siekti ir 50 eurų
R. Juknevičius pastebėjo, kad sezoniniai darbai prasideda jau ankstyvą pavasarį.
„Šiuo metu augalininkystės ūkių savininkai ieško akmenų rinkėjų pasėlių laukuose. Anksčiau būdavo konkurencija, žmonės konkuruodavo, kad gautų akmenų rinkėjo darbą. Ūkininkai galėjo rinktis iš nemažos darbuotojų pasiūlos.
O dabar darbuotojų tenka ieškoti ne tik gretimuose kaimuose, bet ir mieste. Darbuotojų paieška darosi sudėtinga“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Anot jo, beveik visų sričių ūkininkams reikia sezoninių darbuotojų.
„Uogų ūkiai ieškos rinkėjų, sodai obuolių rinkėjų, grūdininkai – derliaus nuėmėjų.
Todėl, jeigu žmonės norėtų, galėtų ūkiuose dirbti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Sezonas žemės ūkyje gana ilgas. Žinoma, reikėtų dirbti ne viename ūkyje, bet – keliuose. Tikrai būna, kad darbuotojai pagal darbų sezoniškumą migruoja iš vieno ūkio į kitą“, – pasakojo R. Juknevičius.
Pasak jo, ūkininkai stengiasi siūlyti nemažus atlyginimus.
„Pavyzdžiui akmenų rinkėjams per dieną į rankas moka 30–50 eurų. O kvalifikuotiems darbuotojams moka ir vidutinę ar didesnė rinkos algą (2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas į rankas siekė 1 304 eurus – aut. past.)“ – sakė ūkininkų atstovas.
Darbuotojų paieška prasidėjo kovą
Užimtumo tarnybos duomenimis, apskritai sezoninių darbuotojų paieška suaktyvėjo kovą. Per jį 4,2 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Anot jos, žemės ūkyje šiemet paklausiausi kvalifikuoti grybų ūkio darbininkai, traktorininkai, nekvalifikuoti augalininkystės ūkio darbininkai, pagalbiniai darbininkai, nekvalifikuoti gyvulininkystės ūkio darbininkai, miško medelyno darbininkai.
„Vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis grybų ūkio darbininkams siekia 944 eurų, traktorininkams – 1,2 tūkst. eurų, nekvalifikuotų augalininkystės ūkio darbininkų – 975 eurai, nekvalifikuotų gyvulininkystės ūkio darbininkų – 1,1 tūkst. eurų, miško medelyno darbininkų – 1 tūkst. eurų, medkirtės operatorių – 2 tūkst. eurų, mechanizatorių – 1,3 tūkst. eurų, medienvežio operatorių – 1,3 tūkst. eurų, gyvulių šėrikų – 977 eurų, fermos operatorių – 1,1 tūkst. eurų“, – vardijo Užimtumo tarnyba.
Pasak jos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet žemės ūkio sektoriuje įregistruota penktadaliu daugiau laisvų darbo vietų. Mažiau darbo pasiūlymų šiemet skelbta kvalifikuotiems darbuotojams (traktorininkams, sunkvežimių darbuotojams, mechanizatoriams, pardavimo vadybininkams ir pan.).
Nekvalifikuotų darbininkų paklausa paaugo, daugiau nei pernai ieškota nekvalifikuotų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbininkų, melžėjų, gyvulių šėrikų.
