Išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl Grenlandijos, kuriam griežtai priešinasi Danija, prijungimo prie Jungtinių Valstijų turėtų būti tęsiamas, ir paragino salą paversti „vėl didžia“.
Vėliau per spaudos konferenciją Mar-a-Lage D. Trumpas sakė, kad Danija turėtų perduoti Grenlandiją JAV, kad apsaugotų „laisvąjį pasaulį“, įskaitant nuo Kinijos ir Rusijos laivų, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą salos kontrolei įgyti.
Dieną prieš tai Donaldas Trumpas jaunesnysis atvyko į Grenlandijos sostinę Nuuką. Tačiau vietos valdžia atsisakė su juo susitikti, apibūdindama vizitą kaip privatų.
Priežastys: jūreivystės kontrolė ir naudingosios iškasenos
Agentūra „Bloomberg“ nurodė kelias tokio išrinktojo JAV prezidento susidomėjimo sala priežastis:
Grenlandija kontroliuoja strateginius jūrų kelius Šiaurės Atlanto ir Arkties ribose, taip pat populiarius oro maršrutus.
Regione yra didžiulės svarbiausių naudingųjų iškasenų atsargos, kuriomis domisi ne tik JAV, bet ir Rusija bei Kinija, taip pat dideli naftos ir dujų telkiniai.
Grenlandijoje įsikūrusi šiauriausia JAV oro pajėgų bazė, taip pat radiolokacinė stotis, naudojama raketų grėsmėms aptikti ir kosminei erdvei stebėti.
D. Trumpo pastabas sustiprino tai, kad Grenlandijos ministras pirmininkas Muthe Egede anksčiau savo naujametinėje kalboje pasisakė už nepriklausomybę nuo Danijos. Tiesa, jis pabrėžė, kad nėra suinteresuotas, jog sala prisijungtų prie JAV.
Danija tuo metu atmeta D. Trumpo siūlymus ir sako, kad „sveikina JAV investicijas į Grenlandija, bet sala nėra parduodama“.
