Atšilus orams ne tik kapstomės daržuose ir soduose, bet ir pradedame rūpintis, kokius augalus pasirinkti kapų apželdinimui. Gėlių pardavimo vietose pasirinkimas didelis – net akys raibsta.
„Memorus“ apželdinimo specialistė, kapų dizainerė Eglė Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokias gėles rinktis, kad kapas atrodytų tvarkingai ir kokių apželdinimo klaidų vengti.
Ruošiantis apželdinti kapą, yra keletas dalykų, į kuriuos rekomenduoja atsižvelgti apželdinimo specialistė – įvertinkite sąlygas, kuriomis augalai augs ir pasverkite savo galimybes.
„Pirmiausia rekomenduojame įvertinti būsimas augalo augimo sąlygas, kapavietės lankymo ir būsimo liejimo bei tręšimo galimybes, pasirinkti augalams augti gerą, derlingą, struktūringą gruntą bei pasirinkti tinkamus augti augalus“, – pataria specialistė.
Kapų apželdinimo klaidos
Viena pirmųjų klaidų apželdinant kapus – netinkamo grunto parinkimas. Nesusiviliokite prekybos centruose siūloma žeme kapams, mat ji yra dekoratyvi, tačiau naudos iš jos mažai.
„Dažniausia klaida kalbant apie kapavietės apželdinimą yra ta, kad augalai sodinami į nestruktūringą, nederlingą gruntą. Arba sodinama į gruntą durpės pagrindu, arba perkamas „specialus“ gruntas. Labai populiari žemė „skirta kapų tvarkymui“. Ji yra labai graži, sodriai juodos spalvos, jos fone nuostabiai atrodo pasodinti augalai, tačiau ji tinkama tik padekoruoti užsodinto ploto paviršių.
Praktika rodo, kad žemė nėra tinkama augalams augti. Ji nėra struktūringa, greitai išdžiūva ir tampa dulkėmis, tiesiog ji nėra derlinga. Itin juoda spalva įkaitina paviršių, dėl ko dar stipriau garinama drėgmė. Grunto pasirinkime dažnas padaro klaidą“, – kalbėjo E. Balčiūnienė.
Taip pat dažna klaida, daroma renkantis augalus – nepasikliaukite tik tuo, kaip augalas atrodo, kai yra dar mažas. Pasidomėkite, įvertinkite, ar jis augs, kokio dydžio bus bei kokia priežiūra reikalinga.
„Kitas svarbus momentas, kad augalai perkami pagal tai, kaip jie atrodo maži (gražu, gera kaina), bet nepasidomima, kaip jie atrodys po kelių metų, ar jie tinkami augti mūsų klimato zonoje, kokio jie būna aukščio, pločio, kokia priežiūra jiems yra reikalinga. Dažnai klientai įsisuką į šį ratą, skiria nemažai laiko ir pinigų, gėlės vis neauga, yra dažnai keičiamos irgaliausiai kapavietės priežiūra tampa našta“, – aiškino kapų dizainerė.
Kad kapas atrodytų tvarkingai ir estetiškai, nesistenkite susodinti kiek įmanoma daugiau augalų – pasirinkite porą spalvų, kuriomis apželdinsite kapą, o užpildyti tarpams puikiai tiks foniniai augalai.
„Skaičių apskaičiuoti nėra sunku, labiau vertėtų atkreipti dėmesį į sodinamų gėlių spalvų skaičių. Idealu, kai jis neviršija 2-3 skirtingų spalvų. Kitu atveju kapavietė gali atrodyti labai kontrastinga, „nerami“, ryški. Ypač, jeigu būtų sodinamas gana didelis gėlių skaičius. Gražu ir praktiška, kai sodinamos gėlės papildomos nereikliu priežiūrai foniniu augalu, pvz. žiluoju šlamučiu. Įprastai tokių šlamučių kapavietei apželdinti užtenka daugiausiai 4 vienetų. Naudojant foninį augalą kapavietės plotas labiau užsipildo ir pačių gėlių pasodinti galima mažiau.“
Augalai kapų apželdinimui vasarą
E. Balčiūnienė teigia, kad augalus derėtų rinktis įvertinus, kaip dažnai galėsite lankyti kapą ir jį tvarkyti, laistyti gėles. Taip pat svarbu ir sąlygos, kuriose augalai augs.
„Apie gegužės vidurį-pabaigą jau galima galvoti apie vasaros gėles. Jų žydėjimo ilgumas ir gausa priklausys nuo to, kaip bus prižiūrimos, kiek jos bus liejamos, tręšiamos. Ilgai žydi ir mažai reiklūs yra ledinukai (smulkiažiedės begonijos), pelargonijos, serenčiai, laumakės. Tačiau gėles reikia rinkti pagal būsimas jų augimo sąlygas – saulės atokaita, dalinis ar visiškas pavėsis“, – pataria specialistė.
Jei žinote, kad kapų negalėsite lankyti dažnai, tačiau norite, kad jis atrodytų tvarkingai, rinkitės nereiklias sezonines gėles, kurios ištveria įvairiausius orų pokyčius.
„Jeigu žinote, jog negalėsite dažnai lankyti artimųjų kapų, galima rinktis laiko patikrintas ir nereiklias sezonines gėles, kurios ištveria laikinas sausras, pavyzdžiui, gvazdikinius serenčius – visada perkame tik citrininius arba baltus didžiažiedžius, nes šie dar nenusibodę, verbenas, dvimečius gvazdikus, celiozijas, laumakes (kaulasėklius), gazanijas (saulės gėles), jurginukus, smulkiažiedes begonijas, verbenas, palergonijas. Šiuos variantus komponuoti galima, pavyzdžiui, su šlamučiu, žile arba Calocephalus brownii. Deriniai nereiklūs, atsparūs trumpalaikėms sausroms ir labai puošnūs“, – patarimus dalija apželdinimo specialistė.
Rinkdamiesi augalus, jau žinote, kokioje vietoje yra kapas – pavėsyje ar saulėje. Jei augalai augs pavėsyje, E. Balčiūnienė pataria, kokie augalai džiugins akį: „Pavėsyje ar daliniame pavėsyje gerai auga sezoninės gėlės sprigės, smulkiažiedės begonijos. Daugiamečiai – alūnės, tiarelės, astilbės, melsvės, visksviniai augalai – eraičinai, ypač žaliasis eraičinas, kiškiagrikiai. Tinka šliaužiantys augalai, kurie gali būti naudojami ir kaip foniniai augalai kompozicijai, pavyzdžiui,gebenės, žemės, ipomėjos.“
Kapui esant saulėtoje vietoje, puikiai tiks anksčiau minėti gvazdikiniai serenčiai, verbenos, celiozijos, tačiau taip pat galite rinktis lėtai augančius kalnų augalus.
„Saulę gerai pakenčia įvairūs šilokai, perkūnropės, eraičinai, kelerijos, pajūrinės gvaizdės, liūtpėdės, t. y. visi kalnų augalai ar alpinariuminiai augalai. Iš didesnių daugiamečių tinka lėtai augantys dekoratyvūs, žemaūgiai augalai: pušys, tujos, raugerškiai, lanksvos“, – pasakoja E. Balčiūnienė.
Orai mėgsta krėsti pokštus – susiduriame ir su liūtimis, ir su sausromis. Esant gausiam lietui, ypač trunkant ilgą laiko tarpą, augalai gali tiesiog supūti, taip pat prarasti savo grožį.
„Jeigu augalai buvo pasodinti į sunkesnį gruntą, augo daliniame pavėsyje ir gausų lietų turėsime ilgesnį laikotarpį, tuomet augalai gali supūti. Tas taip pat galioja ir tada, kai yra aukšti gruntiniai vandenys. Taip pat, kai ilgesnį periodą turime sausrą arba gausų lietų, tuomet didesnė tikimybė atsiranda ir įvairioms augalų ligoms. Labai stiprus lietus dažnai aplaužo augalų žiedus, lapelius, dėl ko augalas gali prarasti ir estetinį vaizdą.“
Gėlių laistymas ir tręšimas
Kad apželdintas kapas atrodytų tvarkingai ilgą laiko tarpą, o jį puošiate sezoninėmis gėlėmis, nusiteikite, kad jas teks pastoviai laistyti ir prižiūrėti. E. Balčiūnienė sako, jog vertėtų vengti laistymo dieną, kai saulė yra kaitriausia, kad nenudegintų augalų lapų.
„Geriausia augalus laistyti arba anksti ryte, pavyzdžiui, iki 9 valandos ryto, arba vėliau vakare, nuo 20 valandos, kai pagrindiniai karščiai jau atslūgę. Dienos metu liejamos gėlės gali tiesiog „iškepti“, gali paruduoti jų lapai, nes vandens lašai veikia it padidinamasis stiklas. Idealu yra augalus lieti prieš lietų arba net po jo, ypač, jeigu lietus buvo negausus. Nuo lietaus sudrėkus paviršiniam žemės sluoksniui, vėliau liejant augalą, geriau gersis vanduo gilyn, geriau bus aprūpintos augalo šaknys, mažiau išgaruos drėgmė ir ilgiau užsibus dirvoje.
Gėles liekite ne iš viršaus pilant vandenį ant žiedų, o pilkite ne gausia srove palei žemę, palaukiant kol vanduo visiškai susigers. Jeigu turite galimybę prisipilti vandens iš anksto ir jį palaikyti vandens talpose per kol šiek tiek sušils – taip ir padarykite. Dažnose kapinėse vanduo iš krano būna tiesiog ledinis ir daugumai augalų toks kontrastas yra žalingas“, – pataria specialistė.
Augalus vertėtų ne tik laistyti, tačiau ir duoti maisto medžiagų. Tręšimas užtikrins gausesnius ir dekoratyvesnius žiedus, ilgesnį žydėjimą. Venkite granuliuotų trąšų, verčiau rinkitės skystas, tirpias vandenyje trąšas.
„Tręšiant sezonines (vienmetes) gėles reguliariai, jų žydėjimas būna gausesnis, žiedai dekoratyvesni, ryškesni, ilgesnis žydėjimo laikotarpis, augalai tampa atsparesni kenkėjams, nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tręšiama maždaug į savaitę kartą, galima kas dvi, būtinai pagal normas žydinčių gėlių trąšomis.
Labai svarbu tręšti prieš lietų arba iš karto po jo dar truputį papildomai paliejant, tam, kad drėgmės pagalba augalas sugebėtų tas trąšas pasisavinti, kad jos iš viso patektų į augalo šaknų sistemą.
Taip pat svarbu tręšimo laikas, kad tai nebūtų daroma karščio metu. Įprastai mes naudojame vandenyje tirpias trąšas tam, kad jos iš karto patektų tokiu kiekiu ir ten kur reikia, nes granulinės trąšos, įvairūs trąšų pagaliukai maisto medžiagas atiduoda palaipsniui, bet tam reikalingas reguliarus laistymas.“
