Didžioji dalis lietuvių gyvena arba nori gyventi nuosavame būste. Todėl nuo nekilnojamo turto (NT) įsigijimo jų nestabdo nei didelės palūkanų normos, nei aukštos būstų kainos. Vis tik ne visiems nuosavas būstas šiuo metu atrodo gera idėja.
NT specialistai sako, kad tokių gyventojų, kurie šiuo metu atideda būsto pirkimą, yra ne vienas ir ne du. Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių išsigandę karo, savo būstą Lietuvoje parduoda ir išsikrausto arba perka dar vieną NT užsienyje.
Neperka būsto, nes bijo karo
Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje įsigyti būstą – rizikinga dėl karo grėsmės. Ji pasakojo, kad prieš metus susituokė ir šiuo metu su vyru gyvena nuomojame būste.
Visi klausinėja, kada pirksime nuosavą būstą. Tačiau su vyru nutarėme palaukti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia manome, kad būsto kainos neadekvačios, ar normalu, kad 2 kambarių įrengtas butas Vilniaus Šnipiškių rajone kainuoja daugiau nei 200 tūkst. eurų?
Be to, niekur nedingo karo grėsmė, o juk būstas todėl ir vadinamas nekilnojamu turtu, nes jo į lagaminą neįsidėsime. O visos santaupos per kelias minutes gali būti sunaikintos“, – savo atsargumą paaiškino moteris.
Ji tikino, kad su vyru kol kas nutarę palaukti.
„Stebėsime, kaip keisis situacija, galbūt viskas nurims, o būstai atpigs, tada ir galvosime apie nuosavo NT įsigijimą. O galbūt šiuo metu labiau apsimoka pirkti būstą užsienyje, tuomet karo metu nereikės galvoti, kur bėgti.
Šiuo metu už busto Šnipiškėse nuomą mokame 500 eurų, su komunaliniais mokesčiai išeina iki 700 eurų, kadangi išlaidas dalijamės per pusę, tai nėra dideli pinigai“, – pasakojo Rugilė.
Ji tikino, kad ne visi artimi žmonės ir draugai palaiko sprendimą nepirkti būsto.
„Jie tiesiog nesupranta, kaip galima nenorėti nuosavų namų, tačiau mes jų norime. Tačiau taip pat nenorime ir rizikuoti. Juk bet kokiems netikėtumams geriausia ruoštis iš anksto. Taip pat ir karui ruoštis reikia, kad ir kaip nenorėtume, kad jis mus pasiektų“, – sakė Rugilė.
Dalis žmonių išsikrausto iš Lietuvos arba perka NT užsienyje
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad prieš įsigydami būstą gyventojai tikrai apsvarsto ir karo grėsmę.
„Tačiau ją apsvarstę elgiasi skirtingai. Tikrai yra žmonių, kurie paniškai bijo karo. Jie nieko nelaukia, parduoda visą turimą NT Lietuvoje ir išvyksta gyventi į užsienį. Tokių gyventojų yra mažuma.
Dar yra gyventojų, kurie apsvarsto planą B karo atveju, todėl įsigyja atostogų būstą užsienyje. Karo metu, jie ten galėtų pasislėpti“, – pasakojo NT specialistas.
Anot jo, jeigu žmogui būsto reikia, jis jį ir perka.
„Vienas pirkėjas sakė, kad nesvarbu butas pigesnis ar brangesnis bus, kai rusai ateis. Tačiau dabar kažkur gyventi reikia. Taigi, jeigu žmogus šiuo metu gyvena 2 kambarių būste, bet jam reikia 3 kambarių buto, jis tokį ir pirks.
Tačiau tikrai nėra taip, kad žmogus apskritai nieko neperka, nes bijo karo. Taip, šiuo metu dažnai klientai apsvarsto karo galimybę, tačiau dažniausiai iš 10 tokių abejojančių, 9 gyventojai nusprendžia įsigyti būstą“, – sakė M. Mikočiūnas.
Turtas NT suteikia atsakomybę
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad būsto pirkimas daug priklauso ir nuo gyventojų lūkesčių.
Tačiau pasak jo, žmonės įsigiję nuosavą būstą, juo labiau rūpinasi negu išnuomotu.
„Turto turėjimas sukuria paskatas žmogui domėtis tuo turtu, rūpintis aplinka. Nuosavybės teisių turėjimas apskritai yra vienas pagrindinių variklių ekonomikose. Jeigu žmogus turi turto, jis rūpinsis ir šalies gerove ar krašto apsauga, kas dabar tapo ypač aktualu. Juk turintis nuosavybės žmogus, turi dalį ir valstybės, kurioje tas turtas yra.
O jeigu žmogus nuomojasi būstą, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje, jis nebus suinteresuotas valstybės gerove. Ten žmonės netgi džiaugsis, jeigu valstybėje situacija blogės, nes jiems nuomos kainos sumažės. O galiausiai atėjus pokyčiams, toks žmogus išsikraustys ir nuomosis būstą kitame mikrorajone ar net kitoje šalyje“, – sakė ekonomistas.
Neperka būsto, nes per brangu?
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad geopolitinė situacija daro nedidelę įtaką žmonių pasirinkimui – pirkti būstą ar ne?
„Lietuvos vartotojų šiuo metu yra aukštumose. Jie pasiekė tokį patį lygį, koks buvo prieš pat Covid-19 pandemiją“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, žmonės būsto neperka dėl kitų priežasčių.
„Aukštos palūkanos stabdo gyventojus nuo būsto įsigijimo. Dalis žmonių laukia kol Europos centrinis bankas (ECB) pradės jas mažinti. Tokie žmonės žvalgosi būsto, bet neskuba jo pirkti.
Taip pat svarbi gyventojų perkamojo galia, kuri 2022 metais ir 2023 metų pirmąjį pusmetį buvo labai pažeidžiama, bet vėliau atsigavo“, – atkreipė dėmesį A. Izgorodinas.
Jis prognozavo, kad NT rinka vasaros pradžioje taps kur kas aktyvesnė.
„Rinkos prognozuoja, kad ECB iki metų pabaigos palūkanas mažins 5 kartus, po 0,25 proc. punktus. Tikėtina, kad palūkanų mažinimas prasidės nuo birželio mėnesio.
Taigi, vasarą matysime ženklų NT paskolų paklausos augimą“, – sakė ekonomistas.
Būsto paklausa sumažėjo, bet kainos pakilo
Pernai NT sandorių rinka pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga, teigė įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikai.
„2023 metai Lietuvos NT rinkos istorijoje įsimins retai pasitaikančiomis rinkos tendencijomis, kai paklausa reikšmingai mažėja, tačiau tuo pačiu metu kainos kyla. Šie metai NT rinkai buvo pilni iššūkių – metų pradžioje aktyvumą slopino aukštos energijos kainos ir besitęsiantis neapibrėžtumas, vėliau pokyčių įnešė pradėjusios augti palūkanų normos“, – komentavo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės – paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją.
„Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas. Esama situacija nėra tvari, tad kitais metais bus įdomu stebėti, kad pradės diktuoti madas: paklausa ar pasiūla“, – sakė P. Rudzkis.
2023 metais visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 10 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 6,3 proc. mažiau nei užpernai gruodį (10,7 tūkst.), bet 22 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (8,2 tūkst.).
Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų – 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 5,6 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 16 proc. daugiau nei pernai lapkritį.
Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune – beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 889 namų pardavimai, arba 12,8 proc. mažiau nei užpernai gruodį, bet 17,3 proc. daugiau nei pernai gruodį.
