Daugybė žmonių Lietuvoje nė neįtaria, kad jiems gresia mirtis nuo infarkto ar insulto, nes spjauna į gydytojus ir profilaktiškai nesitikrina. Pasak medikų, tuo metu net 60 proc. vyrų pirmas širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas – jie tiesiog numiršta. Pasigirti neturime kuo – mirtingumu nuo ŠKL lenkiame daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių.
Lietuvos kardiologai gerų žinių turi mažai – padėtis dėl ŠKL šalyje išlieka katastrofiška.
Kardiovaskulinėmis ligomis ES serga daugiau kaip 60 mln. žmonių, kasdien miršta 5 tūkst. asmenų, o kasmet diagnozuojama beveik 13 mln. naujų atvejų.
Deja, statistinėse lentelėse Lietuva rikiuojasi pirmose sergamumo gretose, šios ligos – pagrindinė mirties priežastis. Jei nuo ŠKL numiršta daugiau nei pusė lietuvių, ES vidurkis – apie 36 proc.
2021 m. duomenimis, lietuviai 2,3 karto dažniau bendrai mirė nuo ŠKL ir net 4,3 karto dažniau nuo išeminės širdies ligos nei ES vidurkis.
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia išvengiama mirties priežastis. Tai daro didelę įtaką sergančiųjų ir jų artimųjų gyvenimo kokybei ir tai yra didelė našta ES biudžetui.
Skaičiuojama, kad kasmet išlaidos ŠKL sudaro apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto“, – Seime surengtoje diskusijoje pabrėžė Širdies asociacijos prezidentė gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė.
Statistika baisi, tačiau mato šviesą tunelio gale
Pasak jos, Lietuvos statistika atrodo baisiai – 52 proc. mirčių struktūroje sudarė ŠKL, kai vėžys – tik 21 proc.
„Lietuvoje situacija su išemine širdies liga yra tikrai tragiška, mirštamumas nuo jos yra pats didžiausias Europoje ir mirčių struktūroje sudaro 31 proc.
Taip pat Lietuvoje dideli išvengiamo mirtingumo, tai yra to, kurio galima išvengti prevencinėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis, rodikliai – jie buvo antri pagal dydį Europos Sąjungoje“, – konstatavo gydytoja.
Kartu ji neslėpė, kad vis tik mažos teigiamos tendencijos matomos.
„Lyginant, pavyzdžiui, 2015 m. ir praėjusius metus pagal bendrą mirčių nuo kraujotakos ligų 100 tūkst. gyventojų skaičių, bendras procentas sumažėjo 17 proc., o mirtys nuo išeminės ligos – net 25 proc.
Mirtingumo kreivės nuo išeminės širdies ligos įėmė leistis, lūžio taškas buvo 2016 m., kai tapo prieinama pirmos eilės lipidus mažinančių vaistų – statinų kompensacija. Taip pat mažėjimas susijęs ir su prevencijos programos vykdymu“, – pastebėjo S. Glaveckaitė.
Moterų mirštamumas nuo miokardo infarkto didesnis
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas akcentavo, kad labai svarbi ankstyvoji diagnostika, kol dar žmogus nesusirgo ir tie rizikos veiksniai, ką galima kontroliuoti.
„Paprastai jei nėra simptomų, tai ir neieškai ligos ir neužsiimi tikrąja prevencija, kad galėtum ateityje išvengti infarkto ar galvos smegenų insulto. Žinome, kad prieinamumas pacientams, kurie susirgo infarktu, pakankamai neblogas, jie gali gauti inovatyvų gydymą. Bet svarbu ir tęstinumas, rizikos patirti pakartotinį įvykį valdymas.
Be to, moterų mirštamumas nuo miokardo infarkto yra gerokai didesnis nei vyrų. Kažkaip esame įpratę, kad infarktas yra vyrų liga ir ja serga tik vyrai, tačiau moterys yra labai svarbi mūsų visuomenės dalis ir simptomai ne visada yra tipiniai ir dėl to jų galime prarasti ne ką mažiau“, – konstatavo jis.
Nors lengviausia, atrodo, būtų patarti vengti streso, gydytojas sutiko, kad tai padaryti gali tapti iššūkiu.
„Ką skatinu pacientus ir juos mokau – žinoti savo riziką. Dabar mokome žmogų gyventi su liga, vartoti vaistus, taikyti antrinės prevencijos priemones, bet tiems, kurie dar nepatyrė širdinio įvykio, mes įsivertiname riziką tam, yra skaičiuoklės.
Rizikos veiksniai yra modifikuojami, kai galime juos paveikti (cholesterolio koncentracija, kraujospūdis, cukrinis diabetas, fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas) ir nekoreguojami veiksniai – lytis, amžius, genetika. Įsivertinę savo riziką pacientai žino, kurį iš rizikos veiksnių reikėtų koreguoti stipriau. Taip galima ženkliai sumažinti riziką, kad miokardo infarktu susirgsime po 10, 20 metų, o gal išvis nesusirgsime“, – kalbėjo T. Lapinskas.
Kai pirmas simptomas – mirtis
Gydytoja kardiologė prof. Jolita Badarienė atkreipė dėmesį, kad labai dažnai žmonės paprasčiausiai nejaučia, kad pavojingi procesai organizme jau prasidėję.
„Kalbant apie jau sergančius pacientus, kurie jau patyrė kažkokį kardiovaskulinį įvykį, dažniausiai, kai klausi dėl ko, sako, kad stresas. Bet ką mes matome, kad yra tokie rizikos veiksniai, kurių asmenys kartais net nejaučia. Kai kalbame apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, jis gali net jų nejusti, reikia reguliariai tikrinti ir, nustačius didesnes normas, jas mažinti“, – komentavo ji.
„Lietuvoje situacija su išemine širdies liga yra tikrai tragiška, mirštamumas nuo jos yra pats didžiausias Europoje ir mirčių struktūroje sudaro 31 proc.“, – sakė S. Glaveckaitė.
Dar blogiau, kad kitą kartą apie tikrąją būklę žmogus sužino jau tik nutikus rimtai komplikacijai.
„Onkologinė liga lėtai progresuojanti, o mūsų pacientai užgęsta staiga, jie niekuo nesiskundžia, 60 proc. vyrų pirmas simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas, jis tiesiog numiršta. Taigi valstybė praleido galimybę išsaugoti tą žmogų“, – konstatavo gydytojas kardiologas proc. Remigijus Žaliūnas.
T. Lapinsko pastebėjimu, sisteminė aterosklerozė laikui bėgant gali sukelti simptomus ir nebūtinai turi būti užkišta kraujagyslė: „Aterosklerotinė plokštelė gali įplyšti ir iki to nebuvus jokių simptomų pacientas patiria staigia širdinę mirtį arba atsiranda labai stiprus skausmas krūtinėje.“
Pasigenda inovatyvių vaistų
Nors šiandien Lietuvoje veikia ŠKL pirminės prevencijos programa, gydytojai negailėjo kritikos, kad jai buvo sumažintas finansavimas.
„Kai mes skalambijame, kad ŠKL nusineša daugiau nei pusę gyvybių, nejaučiame, kad ta sritis iš valdžios atstovų būtų vertinama kaip prioritetinė. Dabar ir finansavimas yra ženkliai sumažintas, pritrūkome globos“, – pastebėjo J. Badarienė.
Gydytojas proc. R. Žaliūnas antrino, kad kuo anksčiau būtų aptikti tie žmonės, kurie net nežino, kad jau serga, būtų galima paskirti inovatyvų gydymą, kuris, deja, nėra finansuojamas.
„Ir dabar taikomi įvairūs šiuolaikiški inovatyvūs gydymo metodai, biologinė terapija, kai žmogus du kartus per metus susišvirkščia vaistą ir didžiąja dalimi tai jam koreguoja tuos lipidus. Bet politikai ir tie, kurie valdo finansus į tai žiūri ne kaip į inovatyvią molekulę, o kiek tai kainuos valstybei.
Taip, ir turtingiausiose šalyse tam tikri inovatyvūs metodai ne iš karto įdiegiami, bet mes, kardiologai, nenorėtume būti paskutinieji. Žiūrint į visos Europos žemėlapį, kalbant apie tam tikrus vaistus, esame likusios dvi šalis, kur tie vaistai nekompensuojami. Tai kodėl žmonės, kurie gyvena toje pačioje ekonominėje erdvėje, neturi tokių pačių gydymo galimybių?“ – svarstė jis.
Daliai pacientų negali pasiūlyti gydymo
Kauno klinikų gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė taip pat akcentavo, kad priemonių padėti pacientams vis dar labai trūksta.
„Norėčiau išskirti dvi pacientų grupes – viena jų yra tie 40–60 metų vyrai ir moterys, kuriuos tirdami pagal didelės rizikos programą indentifikuojame kaip didelės rizikos pacientus, jau nustatome aterosklerotines plokšteles ar matome, kad yra labai didelė rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis.
Kita grupė pacientų, kurie patenka pas mus pagal miokardo infarkto klasterio sistemą, kai susirgus mirtina liga žaliojo koridoriaus principu jiems pavyksta pasiekti specializuotos pagalbos centrus. Lyg turime daug, bet jei paklausčiau, ar turime daug priemonių pacientams gydyti, kad jie nesusirgtų miokardo infarktu ir jų neištiktų staigi mirtis, o antruosius – kad jų neištiktų antras miokardo infarktas, insultas, atsakymas aiškus – ne.
Klinikinėje praktikoje šiandien turime tik dviejų rūšių medikamentus, kurie mažina „blogojo“, mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Daugeliu atvejų sumažinti cholesterolį 50 proc. ir daugiau mes negalime. Labai didelių ar maksimalių statinų dozių daugelis pacientų netoleruoja ir negali gerti, tai pat yra tam tikros ligos ir patologijos, dėl kurių šių vaistų skirti negalime. Tuo atveju liekame bejėgiai ir liekame be gydymo“, – dėstė ji.
Baudos nepadės?
Gydytojai apgailestavo, kad dalis gyventojų spjauna ir net aktyviai kviečiami nepasitikrina pagal prevencines programas.
„Labiausiai motyvuoti pacientai tampa tada, kai jau suserga miokardo infarktu“, – konstatavo O. Dobilienė. Tiesa, ne visus net ir tai paskatina atsisakyti žalingų įpročių.
Pasak jos, kalbant apie ilgalaikę riziką, prevenciją visa apimtimi reikia pradėti darželiuose ir mokyklose. O to rezultatų sulauksime po dviejų trijų dešimtmečių.
Tiesa, prabilus galbūt apie tam tikras nuobaudas pacientams ar kitas griežtesnes priemones, pavyzdžiui, cukraus mokestį, S. Glaveckaitė nebuvo linkusi sutikti, kad toks imperatyvas būtų geriausia priemonė.
„Ne vienus metus šaukiame, kad mirsite, kaip blogai, yra dramblys patalpoje, ŠKL, nuo kurių miršta pusė gyventojų, tai nelabai kam įdomu. Manau, geriausias būdas rodyti gerą pavyzdį – jei mažesnį mirtingumą gali pasiekti suomiai, estai, kuo skiriamės mes? (…)
„Onkologinė liga lėtai progresuojanti, o mūsų pacientai užgęsta staiga, jie niekuo nesiskundžia, 60 proc. vyrų pirmas simptomas yra mirtis“, – pastebėjo R. Žaliūnas.
Kai kurios šalys tai taiko – neini į prevencijos programą, tavo draudimas brangesnis ar tau reikia sumokėti už kažkokią gydomąją paslaugą. Tai irgi motyvuotų dalyvauti prevencinėje programoje. Bet tai klausimas politikams“, – svarstė ji.
R. Žaliūnas gi atkreipė dėmesį, kad ne visus rizikos veiksnius žmogus gali kontroliuoti, tad gal su baudomis skubėti nereikėtų.
„Tai turėtų būti daugiau daroma valstybės mastu. Ir apie kažkokias priemones individualiai pacientui skirti baudą ir panašiai, pradėčiau ne nuo to. Nes yra tokių veiksnių kaip oro tarša, įrodyta mokslo, kad tai skatina aterosklerotinius procesus.
Ir tai ne nuo žmogaus priklauso, tai valstybės problema. Sveikatos problemų vien sveikatos sektorius neišspręs, tai yra daugiasektorinė problema – tai ir švietimas, mokymas nuo darželių“, –pastebėjo jis.
