Naujame daugiabutyje užlieti 12 aukštų, sugadinti liftai, laiptinių apdaila, skęstantys butai ir gausybė rūpesčių. Visa tai – dėl vieno ar kelių darbuotojų klaidos. Pasipiktinę daugiabučio gyventojai spėlioja, argi jiems nereikės ir vėl visko remontuoti iš savo kišenių.
Specialistų teigimu, priklausomai nuo situacijos, žalą atlygina arba draudimas, arba avariją sukėlusi įmonė, o kartais ir pats darbuotojas.
Sugadinti liftai, lubos, instaliacija ir kita žala
Į tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės daugiabučio Trinapolio gatvėje gyventojai, skųsdamiesi į butus bėgančiu vandeniu.
„Laiptinėse žliaugia, į butus prabėga, bent į vidurinius tikrai, pro duris bėga“, – rašė viena gyventoja.
„12 aukšte mūsų butas jau plaukia. Kokios įmonės „specialistai“ vėl prisidirbo? Į ką reiks kreiptis dėl remonto kompensacijos? Liftus vėl remontuosit mūsų sąskaita?“ – piktinosi vyriškis.
Namo pirmininko Kęstučio žiniomis, „Vilniaus vandenys“ keitė šalto vandens skaitiklį ir nusuko stovą.
Pirmininkas negalėjo pasakyti, kokia bent apytiksliai yra padaryta žala gyventojų turtui ir bendroms patalpoms. Jo teigimu, ji dar skaičiuojama – aprašoma, kas apskritai yra pažeista.
„Užpylimo dieną vienaip atrodė, kitą dieną jau žiūriu – vienur pakėlė dažus, kitur pakėlė dažus, lubos pakabinamos nukrito. Žiūriu, kad elektra jau vienur ar kitur blogai veikia.
Žinau, kad užpilti 12 aukštų, liftai du užpilti – nebeveikia. Elektros laidai užpilti, instaliacija užpilta, į butus pateko vanduo. Domofonas (kodinės spynos su telefonu – aut. past.), irgi pastebėjau, kad šiandien jau neveikia“, – žalą vardijo Kęstutis.
Anot jo, sudėtinga pasakyti, kai vanduo daro savo darbą ne tik užpylimo metu, bet ir po jo.
Pašnekovo žiniomis, nuostolius greičiausiai padengs draudimas, bet jis pažymėjo, kad kol kas niekas nėra aišku.
Avarinė tarnyba esą atvyko greitai – žalą žadama kompensuoti
Dar vienas minimo namo gyventojas nurodė, kad „Mano būstas“ tikino sureagavęs per valandą, nors visuose 12 aukštų spėjo atsirasti begalė nuostolių.
Tačiau „Mano būstas“ atstovo Pauliaus Ugianskio tikinimu, jei ne operatyvi bendrovės reakcija ir skubus atvykimas į įvykio vietą, nuostoliai galėjo būti dar didesni.
„Todėl norime dar kartą padėkoti mūsų įmonės avarinės tarnybos ekipažui, kuris net per piko metu esančias dideles transporto spūstis sugebėjo greitai atvykti į objektą, lokalizuoti avariją ir išgelbėti namo gyventojus nuo dar didesnės nelaimės“, – trumpai komentavo atstovas.
„Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė teigė apgailestaujanti, kad tokia situacija įvyko.
„Tiek mes, tiek mūsų partneriai yra pasiruošę ją spręsti ir kompensuoti žalą. Kviečiame nukentėjusius gyventojus su mumis susisiekti ir pateikti reikalingą informaciją“, – nurodė atstovė.
Jos teigimu, atvejai, kai dėl vandens skaitiklio keitimo įvyksta vandens nuotėkis ar patalpų užliejimas, yra labai reti.
P. Pupinytė-Bružienė tikino, kad bendrovė tokiems atvejams yra pasiruošusi: turi veikiančius įmonės procesus, draudimo apsaugą ir susitarimus su rangovais.
„Incidentų, susijusių su rangovų atliktų darbų ar broko, atvejais kompensuojame gyventojų patirtus nuostolius.
Gyventojams tereikia informuoti mus trumpuoju numeriu 19118 arba elektroniniu paštu info@vv.lt“, – dėstė pašnekovė.
Kada už žalą atlygina pats darbuotojas?
Vis dėlto žala daugiabučio gyventojams neatsirado savaime, ji padaryta dėl konkretaus darbuotojo ar darbuotojų veiksmų. Ar jiems nereikės atlyginti jos iš savo atlyginimo?
Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad dėl darbuotojo klaidos sukeltų avarijų už žalą atsako pati įmonė.
Vis tik inspekcija pridūrė – jei būtų nustatyta, kad žala atsirado dėl darbuotojo kaltės, tuomet darbuotojas turėtų atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad darbuotojas žalą atlygina ne patiems gyventojams (nukentėjusiems), o darbdaviui.
Tačiau darbuotojas turėtų sumokėti ne daugiau kaip 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą. Arba ne daugiau kaip 6 VDU dydžio, jei žala atsirado dėl didelio darbuotojo neatsargumo.
Atstovai įvardijo, kad visą žalą darbuotojas turi atlyginti tada, kai:
- žala padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Inspekcija pridūrė, kad visa tai turi įrodyti pats darbdavys.
Draudimo išmoka gali siekti ir 100 tūkst. eurų
Draudimo bendrovės „If“ civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovė Ieva Pajarskė nurodė, kad kiekviena žala vertinama individualiai, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes.
Jos teigimu, kokia apimtimi bus atlyginti nuostoliai priklauso nuo žalą sukėlusio asmens ar įmonės turimos draudimo apsaugos apimties.
Pašnekovės aiškinimu, jei klientas turi tik turto draudimą, bus atlyginta žala, padaryta jo turtui. Tačiau, jeigu kartu draudimas apima ir civilinę atsakomybę, o įvykis pripažįstamas draudžiamuoju – žala atlyginama ir nukentėjusių trečiųjų asmenų turtui draudimo sumos ribose.
I. Pajarskės teigimu, jeigu žala kilo ne dėl buto savininko kaltės, o, pavyzdžiui, kaimyno ar įmonės, žalą atlyginti turėtų tikrasis kaltininkas.
Tačiau, jeigu žala kilo dėl būsto savininko veiksmų, pavyzdžiui, pats būsto savininkas keitė vandentiekio vamzdį ir kilo vandentiekio avarija, tokiu atveju žalą turėtų atlyginti pats būsto savininkas ar jo draudimo bendrovė, kurioje yra apsidraudęs civilinę atsakomybę.
„Įprastai praktika rodo, kad, jeigu žala kilo dėl skaitliukus keitusios įmonės kaltės, tai žala yra atlyginama pagal įmonės civilinės atsakomybės draudimą.
Taip pat dažnas atvejis, kad dėl žalos atlyginimo butų savininkai kreipiasi pagal savo turimą būsto draudimą, o išmoką išmokėjusi būsto draudimo bendrovė taiko regresą kaltininko civilinės atsakomybės draudimui“, – dėstė ji.
Bendrovės atstovė atkreipė dėmesį, kad sumokėta įmoka už draudimo polisą įtakos galimam išmokos dydžiui neturi.
I. Pajarskė įvardijo, kad išmokos yra įvairios ir vidutiniškai gali svyruoti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų: „Maksimali galima išmokos suma priklauso nuo padarytos žalos mąsto, būsto įrengimo, naudotų medžiagų ir t. t. Tačiau visais atvejais ji nebus didesnė nei draudimo polise nurodyta draudimo suma.
Todėl draudžiantis svarbu atsakingai pasirinkti draudimo sumą, t. y. maksimalų draudimo išmokos limitą. Mūsų bendrovėje jos svyruoja nuo 3 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, o populiariausia draudimo suma yra 30 tūkst. eurų.“
