Į Baltarusiją per Šumską vykstantys lietuviai skaičiuoja paskutines dienas, kol į kaimyninę šalį patekti gali atstovėję palyginti nedidelę eilę.
Saulėtą šeštadienio rytą prie šio miškų apsupto pasienio kontrolės punkto stovėjo keliasdešimt automobilių, daugelis jų – su šeimomis.
Kitą savaitę šį punktą uždarius, norintieji nuvykti į Baltarusiją turės rinktis kitas vietas sienos kirtimui ir laukti eilėje kartu su autobusų ar sunkvežimių vairuotojais.
Planus tai apsunkins ne tik atvykstantiesiems iš toliau, bet ir gyvenantiems netoli valstybės sienos vietiniams. Daliai jų kelionė svetur apsiribodavo nuvykimu į „duty-free“ parduotuvę pasienyje Baltarusijos pusėje, kartais – netgi keliskart per dieną.
„Jie šitame punkte parduoda šitą vaistuką už eurą su puse, o pas mus toks kainuoja 10-12 eurų. Kaip pensininkei, daug geriau. Tai nusiperku, apsisuku ir atgal važiuoju“, – kas kelis mėnesius pasikartojančią rutiną atpasakoja 73 metų Jadvyga iš Kalvelių, aštuonis kilometrus nuo Šumsko pasienio kontrolės punkto nutolusio kaimo.
Pensininkė iki sienos su Baltarusija paprastai atvažiuoja dviračiu – kitaip nei dalis gyvenančiųjų arčiau sienos, kurie saviškius pririša prie medžių visai šalia Lietuvos pasieniečių posto ir pasiima atvykę iki valstybės sienos automobiliais.
Taip jie daro todėl, kad dviratininkų eilė pasienyje yra kur kas trumpesnė.
Uždarius Šumsko pasienio kontrolės punktą, Jadvyga sako, kad jos kelionės į Baltarusiją baigsis.
„Dabar jau nebevažiuosiu, pirksiu pas save“, – sako ji.
„Nevyk į Baltarusiją, gali nebesugrįžti“
Jadvyga – viena iš 230 tūkstančių Lietuvos piliečių, per pirmąjį šių metų pusmetį važiavusių į Baltarusiją.
Tokių kelionių patrauklumą daliai didino ne tik mažesnės kainos, bet ir Minsko pernai balandį įvestas bevizis režimas atvykėliams iš Lietuvos.
Vykstančiųjų į Baltarusiją neatbaido ir Lietuvos valdžios raginimai nevykti į šią autoritarinę šalį.
Institucijos dar prieš kelerius metus perspėjo dėl įvairių Baltarusijoje tvyrančių pavojų, tačiau pastangas atgrasyti nuo šių kelionių Lietuvos gyventojus jos pastaruoju metu dar labiau sustiprino ruošiantis dviejų iš šešių pasienio punktų uždarymui.
Vyriausybė kitą savaitę turėtų uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio su Baltarusija kontrolės punktus ir ketina palikti tuos, kuriais šiuo metu daugiausia važiuoja krovininis transportas. Sprendimas turėtų įsigalioti penktadienį.
Valstybės saugumo departamentas ir pasieniečiai šią savaitę kartojo, kad dalį vykstančiųjų į Baltarusiją bandoma verbuoti šnipinėjimui.
Šalia pasienio punktų pareigūnai pastatė raudonus stendus su užrašais: „Nerizikuok savo saugumu, nevyk į Baltarusiją, gali nebesugrįžti“.
Pasieniečiai skelbia apie atvejus, kai Baltarusijos pusėje, nuvedus į atskirą patalpą, piliečių klausinėjama, domimasi jų požiūriu į Baltarusiją, Rusijos karą Ukrainoje, tikrinami išmanieji įrenginiai, aktyvumas socialiniuose tinkluose. Anot pareigūnų, tai daro neprisistatę asmenys, greičiausiai dirbantys KGB.
Kaltina valdžią „makaronų kabinimu“
Dėl vykimo į Baltarusiją ribojimų keliaujantieji jaučia ir pyktį, ir apmaudą.
Kartą per mėnesį į Baltarusiją apsipirkti važiuojantis statybininkas Sergejus sako, kad nė karto nesusidūrė su tuo, apie ką perspėja tarnybos.
„O jūs mėgstate makaronus ant ausų? Aš nemėgstu, tai va taip ir yra. Kas ten tokio gali atsitikti? Čia nesąmonė yra, man juokinga“, – sako automobilių eilėje Šumsko pasienio kontrolės punkte stovėjęs vyras.
Pasienio punktų uždarymą Lietuvos vyriausybė aiškina pablogėjusia saugumo situacija po „Wagner“ samdinių persikėlimo į Baltarusiją.
„Aišku, kad gąsdina rusai ir gąsdina Vakarai, visi vieni kitus gąsdina. Žmonėms tai nenaudinga – bankininkams naudinga, kurie valdo pasaulį“, – sako Sergejus.
„Patogiau būtų su kaimynais draugauti, bet kažkodėl reikia konfrontaciją daryti. Kam tai naudinga?“, – priduria jis.
Vilnietė Violeta Poršatovič, kartu su vyru iš Baltarusijos beveik kiekvieną savaitgalį vykstanti lankyti jo giminių į Astravą, situaciją pavadino „beprotnamiu“.
„Aišku, kad mes prieš, bet o ką padarysi? Nieko nepadarysi“, – sako 33-ių moteris, esanti motinystės atostogose.
„Kentės paprasti žmonės. Kaip mes galime palaikyti, jeigu kenčiame?“, – teigia ji.
Vaistų į Baltarusiją vykstanti Jadvyga stengiasi likti abejinga politikai.
„Nesidomiu ir nekišiu savo liežuvio, kur nereikia. Kumščiu nepamojuosi“, – sako pensininkė.
