Biologinis amžius, skirtingai nuo chronologinio, atspindi mūsų ląstelių ir organizmo būklę ir jo nustatymas gali atskleisti, kaip gerai funkcionuoja mūsų organizmas. Medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė pabrėžia, kad biologinis amžius gali būti net 14 metų didesnis už chronologinį, o mirties datą galima prognozuoti analizuojant epigenetinius veiksnius.
Tyrimai rodo, kad miegas, sportas ir mityba yra esminiai veiksniai, turintys įtakos ilgaamžiškumui. Supratimas apie biologinį amžių ir jo matavimą atveria naujas galimybes inovatyvioje medicinoje, siekiant prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti sveikatą.
Kaip apskaičiuoti biologinį amžių?
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigia V. Dirsė, biologinis amžius yra rodiklis, atspindintis mūsų ląstelių ir organizmo amžių, kuris gali skirtis nuo chronologinio amžiaus. Medicinos mokslų daktaras paaiškina:
„Biologinis amžius yra tas amžius, kurį galime matyti ląstelėse. Yra keletas rodiklių, pagal kuriuos, išanalizavus kraujo mėginį, galima aiškiai nustatyti, koks yra tavo ląstelių ir organizmo amžius.“
Tyrimai rodo, kad biologinis amžius gali būti net 14 metų vyresnis už chronologinį. Buvo tirta asmenų, kurių biologinis amžius buvo 14 metų vyresnis nei jų realus amžius, o kai kurie buvo net 10 metų jaunesni.
Biologinio amžiaus apskaičiavimui naudojami keli kriterijai, tačiau pagrindinis rodiklis yra epigenetinis biologinis amžius.
Genetikas pažymi: „Mūsų organizme yra epigenetiniai veiksniai, kurie yra svarbūs, kad galėtume prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau pastebėta, kad su amžiumi šie veiksniai natūraliai mažėja.“
Iš kraujo mėginio galima apskaičiuoti epigenetinius rodiklius, o galutinis rezultatas yra skaitinė vertė, atspindinti biologinį amžių. Be epigenetinio amžiaus, dar vienas svarbus rodiklis yra telomerų ilgis. Telomeros – tai DNR fragmentai, esantys mūsų ląstelėse, kurie su amžiumi trumpėja.
„Pas naujagimį telomeros gali būti 18 kilobazių, o 100 metų sulaukęs žmogus gali turėti tik, pavyzdžiui, 7 kilobazes. Pagal telomerų ilgį galima nustatyti, ar jie yra jaunesni nei bendraamžiai, ar vyresni ir įvertinti, kokia yra asmens biologinė būklė“, – sako V. Dirsė.
Mirties data
Genetikas teigia, kad biologinio amžiaus tyrimai leidžia įvertinti, kiek laiko dar gali funkcionuoti mūsų ląstelės.
„Iš kraujo paskaičiavus epigenetinius veiksnius, mokslininkai pamatė tendenciją, kaip ir kokiu greičiu jie ląstelėse išsenka. Taip statistiškai galima paskaičiuoti, kada jų nebeliks. Kai jų nebelieka, be šitų epigenetinių veiksnių ląstelės techniškai nebegali toliau funkcionuoti ir turėtų žūti“, – paaiškina specialistas.
Vis dėlto, V. Dirsė pabrėžia, kad šis rodiklis gali skambėti baugiai: „Visada turime atmesti ir kitus kriterijus, tokius kaip visos galimos ligos, nelaimingi atsitikimai. Šis rodiklis galioja tik tuomet, jei organizmas turi idealias laboratorines sąlygas. Aš šiek tiek abejoju, ar tokių sąlygų galima pasiekti mūsų gyvenime.“
Pasak V. Dirsės, jis pats paskaičiavo, kad galėtų gyventi iki 86 metų, tačiau mirties laikas yra neprognozuojamas. „Kaip bus ateityje, niekas nežino. Mokslas tobulėja, galbūt šį rodiklį bus galima prailginti.“
Kaip sustabdyti senėjimą?
Kalbėdamas apie senėjimo stabdymą, genetikas pabrėžia, kad tai turi atsiremti į pamatuotus rodiklius.
„Visų pirma, svarbus epigenetinis laikrodis, telomerų ilgis, ir vadinamosios NADA molekulės koncentracijos paskaičiavimas. Šie trys rodikliai leidžia stebėti, kaip organizmo procesai reaguoja į pokyčius gyvenime“, – sako jis.
V. Dirsė paaiškina, kad kai žmogus pamatuoja šiuos rodiklius ir daro pokyčius, dažniausiai pagrįstus ilgaamžiškumo inovacijomis, jis gali pakartotinai juos matuoti ir stebėti, ar pavyko pagerinti savo sveikatos būklę.
„Jei pavyko pagerinti rodiklius, daroma prielaida, kad ląstelėse procesai optimizuojami, o senėjimo procesai pristabdomi. Tačiau tai yra subjektyvus dalykas, nes visi norėtų, kad pokyčiai būtų aiškiai ir vizualiai matomi“, – teigia genetikas.
Supratimas apie biologinį amžių, senėjimą ir galimus būdus, kaip jį pristabdyti, suteikia naujų galimybių inovatyvioje medicinoje, tačiau svarbu atsižvelgti į daugybę veiksnių, kurie gali paveikti žmogaus gyvenimo trukmę ir sveikatą.
Miegas labai svarbus ilgaamžiškumui
Miegas, sportas ir stresas yra trys esminiai veiksniai, kurie veikia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą. Pasak medicinos mokslų daktaro, tyrimai rodo, kaip miego trukmė veikia telomeras – biologinius rodiklius, susijusius su ilgaamžiškumu.
„Tyrimuose, kuriuose dalyvavo 1000 tiriamųjų, nustatyta, kad tie, kurie miegojo prastai (mažiau nei 6 valandas per naktį), turėjo senesnes telomeras. Įdomu, kad ir tie, kurie miegojo daugiau nei 8 valandas, taip pat turėjo vyresnes telomeras“, – sako genetikas.
Tyrimai rodo, kad kokybiškas miegas gali turėti teigiamą poveikį ilgaamžiškumui. Buvo nustatyta, kad ilgesnės ir jaunesnės telomeras pasitaikė asmenims, kurie užmigdavo greičiau ir miegodavo kokybiškiau.
Yra dar vienas svarbus veiksnys, prisidedantis prie ilgaamžiškumo, tai – sportas. Tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla gali prailginti gyvenimą. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo profesionalūs sportininkai iš įvairių sporto šakų, atskleidė, kad tenisas prailgina gyvenimo trukmę net iki 8 metų. Tačiau tai galioja tik profesionaliems tenisininkams.
Tačiau tyrimai rodo, kad net ir paprastas sportavimas gali turėti teigiamą poveikį telomeroms. Pasak V. Dirsės, buvo nustatyta, kad bet koks sportas, juo užsiimant nepertraukiamai 10 metų per gyvenimą, gali reikšmingai paveikti ilgaamžiškumo rodiklius. Tačiau nėra lengvo kelio: ilgaamžiškumo rodiklių greitai nepagerinsime, jei reguliariai nesportuosime.
Miegas, sportas ir sveiki įpročiai yra esminiai faktoriai, galintys prisidėti prie ilgaamžiškumo ir geresnės sveikatos. Reguliari fizinė veikla ir kokybiškas miegas gali padėti mums gyventi ilgiau ir sveikiau.
Maistas ir ilgaamžiškumas
Tyrinėti mitybos poveikį ilgaamžiškumui yra sudėtinga, nes mokslininkams reikia didelio skaičiaus dalyvių ir ilgo stebėjimo laikotarpio. Tačiau yra keletas įdomių tyrimų, kurie gali atskleisti svarbias įžvalgas.
Pavyzdžiui, atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamos monozigotinių (identiškų) dvynių poros, leidžia išvengti genetinių skirtumų. Šiuose tyrimuose 22 dvynių poros maitinosi veganiška dieta, o 22 – tradicine dieta, kuri apima tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktus. Po 8 savaičių nustatyta, kad epigenetinis laikrodis reikšmingai pakilo tiems, kurie laikėsi veganiškos dietos.
Tačiau, kaip pastebi V. Dirsė, bet koks mokslinis tyrimas turi ribotumų. Galbūt veganizmas nebuvo esminis veiksnys, bet labiau natūralus kalorijų apribojimas. Vis dėlto, kai kurie laboratoriniai tyrimai parodė, kad Viduržemio jūros dieta ir protarpinis badavimas gali prisidėti prie ilgaamžiškumo rodiklių pagerinimo.
Kalbant apie papildus, mokslininkai identifikavo tris medžiagas, kurios gali pagerinti ilgaamžiškumo rodiklius: nikotinamido ribozidas, resveratrolis ir trimetilglikinas. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ir įvertinti savo sveikatos būklę.
Mokslinės pažangos galimybės
Genetikas teigia, kad yra realių galimybių, jog mokslas ras būdų prailginti žmogaus gyvenimą. 2025 metų pradžioje numatyti klinikiniai tyrimai, skirti ląstelių ciklo atstatymui, kurie bus orientuoti į akių ligas. Šie tyrimai truks apie 3 metus, po to reikės dar 3 metų rezultatų analizei ir publikavimams, tad pirmieji rezultatai gali būti matomi po 7–8 metų.
Jau dabar vyksta 70 studijų, taikant genomo žirklių technologiją, kuri laimėjo Nobelio premiją. Dvi mirtinos kraujo ligos: siklemija ir beta-talasemija jau gali būti gydomos šia technologija, kurios efektyvumas yra apie 96 proc.
Tačiau šių gydymo metodų kaina yra labai aukšta, siekianti 1,5–2,1 mln. dolerių (1,4–1,9 mln. eurų). Vis dėlto mokslas juda progresyviai, o gydymo kainos ilgainiui mažės. Pavyzdžiui, 2003 metais žmogaus genomo sekvenavimas kainavo apie 3 mln. dolerių (2,8 mln. eurų), o dabar tai galima padaryti už 500–600 eurų.
Mokslas intensyviai dirba ilgaamžiškumo srityje ir V. Dirsė mano, kad per artimiausius 7–8 metus galime tikėtis revoliucinių pasiekimų.
