Dalis Kalotės kaimo Klaipėdos rajone gyventojų kiemų bei sodybų skęsta po kiekvieno lietaus. Tačiau žmonės kaltina ne gamtą, o naujų kotedžų statytojus.
Šie esą nepravedė ar netinkamai nutiesė lietaus nuotekų sistemas, mat du didžiuliai neva tam skirti vamzdžiai nukreipti teisiai į žemiau esančias sodybas. Tad visas vanduo ir teka į žmonių kiemus.
Po kiekvieno stipresnio lietaus Kalotėje, Klaipėdos rajone, gyvenančio Deivido kiemas pritvinksta vandens. O, kaip žinia, pajūryje lyja gausiai.
„Vandens sulig terasa. Konkrečiai“, – taip dėl užlieto kiemo skundėsi Deividas.
Tačiau ne klimato atšilimą vyras kaltina, o šalia, ant kalniuko, išdygusius kotedžus. Sako, kol jų nebuvo, nei jo, nei kaimynų kiemai neskęsdavo. O šalia gyvenanti moteris pro kiemo vartus vos ne išplaukti turi.
„Žolė paskęsta molyje ir tada vanduo kyla link terasos. Sulig terasa ir net aukščiau pradeda kilti“, – pasakojo Deividas Vaivada.
Kai vanduo nuslūgsta molį nuo trinkelių tenka grandyti visą dieną. Deividas įsitikinęs, kad naujai pastatytuose kotedžuose nėra paviršinių nuotekų tinklų arba jie nutiesti nekokybiškai, mat kažkokie vamzdžiai iš žemės kyšo.
„Čia yra šių kotedžų kažkoks vamzdis padarytas, greičiausiai lietaus nuotekų, ir viskas bėga tiesiai nuo kalno pas mane į griovį, o per tą griovį veržiasi į kiemą“, – tvirtino Kalotės gyventojas Deividas.
Vyras kreipėsi ir į kvartalo vystytojus, ir į žemės savininką, ir į Klaipėdos rajono savivaldybę, tačiau niekas savo kaltės neįžvelgia. Nei kotedžų statytojai, nei žemės savininkas telefono TV3 žurnalistams nepakėlė.
Deividas tikino, kad jie nebendrauja ir su juo, nors kotedžų pirkėjus vilioja teigdami, jog kvartale visos komunikacijos yra. Paviršinių nuotekų tinklus Klaipėdos rajone administruojančios bendrovės vadovas aiškino, jog statytojų klaidos – akivaizdžios.
„Galimai statydami pažeidė tam tikrus projektavimo reikalavimus, kas yra labai svarbu, ir arba neįrengė, arba prastai įrengė drenažo sistemas, paviršinių nuotekų sistemas“, – kalbėjo „Klaipėdos rajono energija“ vadovas Marius Žilius.
Maža to, anot specialisto, tokių atvejų daugybė visoje Lietuvoje.
„Lietaus nuotekos lieka pamirštos tiek statytojų, tiek naujus kotedžus ar privačius namus perkančių žmonių. Ir po to, kai susiduria su problema, dažnu atveju būna vėlu, nes keliai išasfaltuoti, kiemai išdėti trinkelėm. Viskas gražu, bet drenažai nesutvarkyti“, – problematiką paaiškino M. Žilius.
Statybos inspekcijos atstovai pasakojo, jog jų tarnyba stebi tik statybų eigą. Jas užbaigus atsakomybė už tokias situacijas jau tenka savivaldybėms. Tiesa, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai šia tema kalbėtis su žurnalistais nesiteikė. Esą tai privatus sklypas ir valdininkai jokių svertų situacijai išspręsti neturi.
„Jei jau yra statinys ar tas tinklas atiduotas naudojimui, tai čia jau yra savivaldybės kompetencija ir ji jau turėtų kažkokius sprendimus priimti. Bet kokiu atveju, yra draudžiama nuvesti tą vandenį į kaimyninį sklypą. Tai čia tikrai yra piktybiniai veiksmai“, – tvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Asta Kazickienė.
O advokatai aiškino, jog Deividas bei jo kaimynai drąsiai teisybės gali ieškoti teismuose. Tiesa, statybos reglamentus išmanantis teisininkas ar kitoks šios srities specialistas prieš tai turi nustatyti tikslias tokios situacijos priežastis. Pagal įstatymus, bet kokio aukščiau statomo objekto savininkai privalo užtikrinti, kad jų pastatas nepakenks žemiau esantiems sklypams.
„Pavyzdžiui, negali būti taip, kad nuo kaimyninio namo stogo lietaus nuotekos bėgtų į gretimą sklypą. Tai neatitiktų reikalavimų“, – pavyzdį pateikė A. Jakštienė.
Tad dabar Deividas bei kaimynai planuoja pasinaudoti advokatės rekomendacija ir teisybės ieškoti teisme. O visiems apie statybas jų pašonėje sužinantiems TV3 žiūrovams pataria visada nuodugniai išsiaiškinti, kas bus statoma ir, kaip bus pravestos lietaus nuotekos.
