Klaipėdos uoste prasidėjo grandiozinės statybos. Už 80 milijonų eurų vietoj senos Tarptautinės perkėlos ten pradėta įrenginėti vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo zona.
Ją užbaigus, Klaipėdos uoste bus remontuojamos, surenkamos ir kraunamos vėjo jėgainės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir net Danijos vėjo jėgainių parkams jūroje.
Buvusioje Tarptautinėje perkėloje Klaipėdoje darbuojasi ekskavatoriai. Visą buvusią infrastruktūrą jie lygina su žeme. Uosto direkcija bei įmonė „Klasco“ pradeda grandiozinį projektą – 40 hektarų teritorijoje nuo 2026 m. bus remontuojamos, surenkamos ir į jūrą gabenamos vėjo jėgainės.
„Komponentai bus atgabenami laivais, iškraunami ir sandėliuojami. Priklausomai nuo poreikio ateis „Jack-up“ tipo laivai, „Jack-up“ tipo laivas yra tas instaliacijos vadinamas laivas, kuris jau pakrauna į save komponentus ir su tais komponentais išvyksta į jūrą, tų komponentų montavimui“, – pasakoja „Klasco“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas.
Pasak uostininkų, ši bazė aptarnaus ne tik Lietuvos planuojamą statyti vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, bet ir kitų šalių. Mat tokie parkai Baltijoje dygsta vienas po kito.
„Studijos parodė, kad mes lengvai pasiekiame tiek Lenkijos, tiek Latvijos, Estijos, Švedijos ir prie tam tikrų sąlygų netgi Danijos klasterius vėjo parko“, – teigia V. Muštukas.
Pradėjusi veikti bazė sukurs daugybę darbo vietų. Vien krovos darbams prireiks šimto žmonių. Verslininkai pasakoja, kad pasaulinė vėjo jėgainių rinka dar 2022 m. apie Klaipėdą mažai ką girdėjo, tačiau pradėjus vystyti šį projektą, uostamiesčio vardas nuskambėjo plačiai.
„Mes tapome žinomi. Į šitą terminalą jau ne kartą yra atvažiavę ir mūsų pažangą nuosekliai stebi ir domisi įmonės iš top 10 vėjo jūrinių jėgainių pramonės“, – sako „Klasco“ generalinis direktorius.
Uostamiesčio teritorijoje viskas bus išlyginta ir zona atrodys tarsi milžiniška aikštelė. Stovės kranai, krautuvai ir kitokia jėgainių varikliams, bokštams bei sparnams surinkinėti bei krauti į laivus skirta technika. O aikštelės danga – išskirtinė. Tokios tvirtos, kokia bus ten, nėra niekur kitur Lietuvoje.
„Atvažiuojantys generatoriai vėjo jėgainių vienas svers 600 tonų. Todėl visa apkrova į šitą dangą tai yra į kvadratą, tai bus keturiasdešimt tonų į vieną kvadratinį metrą. Jei įsivaizduoti kas tai yra, tai, jei automobilius lengvuosius sukrautume vieną ant kito stogo, tai būtų 350 metrų stulpas aukščio mašinų“, – teigia „Klasco“ infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas.
Tiesa, norėdami išvystyti tokį projektą, uostininkai bei verslininkai investuoti turėjo nemažai.
„Apie trylika milijonų mes jau investavom vien į įrangą ir planuojam, kad bendra investicija, kartu su šita įranga, sieks apie 80 milijonų“, – pasakoja V. Muštukas.
Šią teritoriją klaipėdiečiai žargonu vadino tiesiog „Mukranu“, mat iš čia krovininiai keltai sovietmečiu pradėjo kursuoti būtent į Vokietijos miestą Mukraną, kuris dabar vadinamas Zasnicu. Perkėlą sovietai pradėjo statyti 1981 metais.
Reaguodami į politinius bei karinius pasikeitimus Lenkijoje, rusai išsigando, kad bus logistiškai atkirsti nuo tuometinės Vokietijos demokratinės respublikos ir vos per penkerius metus už 56 milijonus rublių surentė tarptautinę perkėlą. Nors oficialiai iš ten kursuojantys keltai gabeno vagonus su įvairiausiais civiliniam sektoriui skirtais kroviniais, iš tikro dažnai juose slypėjo visai kitoks turinys.
„Buvo deklaruojama, kad šitas terminalas statomas dėl prekybinių ryšių tarp TSRS ir VDR, kad tuos ryšius padidinti, prekybą padidinti. Bet iš esmės tai buvo kariniai tikslai“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę teritorija metams bėgant priklausė įvairiems operatoriams, galiausiai iki 2017 m. ten įsikūrė tarptautinių DFDS keltų perkėla. Dabar ji veikia kitoje vietoje.
„Vienu metu dirbo apie 400–500 žmonių. Buvo valgyklos, buvo patalpos agentams, patalpos apsaugai“, – sako A. Latakas.
Mūsų šalies valdžia planuoja, kad pirmasis jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 metais. Iki 2030-ųjų Baltijos jūroje mūsų šalis išvystys du tokius parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
