Karas Ukrainoje, dėl jo įvestos sankcijos ir praūžęs elektros kainų vajus Klaipėdos uostui atnešė milžiniškus, milijonais eurų skaičiuojamus nuostolius.
Lyginant su pernai tuo pačiu metu, krova pirmąjį šių metų pusmetį čia krito 2-iem milijonais tonų.
Klaipėdos uosto krovos kompanijose darbas virte verda, tačiau nuotaikos labai dviprasmiškos. Verslininkai skaičiuoja pirmojo šių metų pusmečio rezultatus ir jau dabar mato, kad Klaipėdos uoste perkrovė 2-iem milijonais tonų, tai yra 10-čia procentų, mažiau krovinių nei pernai tuo pačiu metu.
Tiesa, kiek dėl to prarado pinigų, uostininkai neišduoda. Esą tai konfidenciali informacija. Didelę įtaką nuostoliams padarė karas Ukrainoje.
„Uostas nuo seno buvo orientuotas Rytų–Vakarų kryptimi ir šiuo atveju rytai užsidaro, o tai lemia krovinių srautų mažėjimą per Klaipėdos uostą. Karas tęsiasi ir karas nesibaigia“,– sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Dėl įvestų sankcijų sumažėjo ir trąšų krova. Per pirmąjį šių metų pusmetį birių krovinių perkrauta net 22-iem procentais mažiau nei tuo pat metu pernai.
„Europos Sąjunga imasi priemonių ir matome, kad dabar buvo 11-as sankcijų paketas. Manau, kad tas 11-as paketas nėra paskutinis, gali būti ir kiti paketai. Tai dar gali daryti įtaką tiems srautams, kurie yra iš rytų, iš centrinės Azijos. Bet kadangi turime kirsti Baltarusiją, tai, manau, kad gali būti tam tikrų, sakykime, na, netekčių ir su centrinės Azijos kroviniais, kurie šiuo metu yra gabenami per Klaipėdos uostą“, – teigia V. Šileika.
Tiesa, išaugo suskystintų gamtinių dujų bei grūdų krova. Vis tik, krovos kompanijos vis dar jaučia kovido pandemijos šleifą. Viso pasaulio uostuose, tarp jų ir Lietuvos, stovi milijonai tuščių konteinerių.
„Pokovidiniu laikotarpiu žmonės pradėjo taupyti pinigus, nebeeina, nebeperka ir tos prekės, kurios buvo užsakytos, ateina, kaupiasi uostuose pilnų pavidale arba tuščių pavidale, todėl, kad naujų užsakymų nebeduoda ir tie tušti turi kažkur nusėsti, susikaupti ir taip toliau“, – pasakoja „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Auga ir pačių įmonių darbo kaštai.
„Elektros energiją galiu duoti kaip pavyzdį. Praeitais metais elektros energijos kaštai, paimkime du mėnesius, balandžio mėnesį ir rugpjūčio mėnesį. Jei balandžio mėnesį mes už elektros energiją, suvartojimą sumokėjome 90 000 eurų, tai rugpjūčio mėnesį mes sumokėjome 540 000“, – teigia R. Juška.
Maža to, anot verslininkų, kasmet klientų pritraukti darosi vis sunkiau. Ir dėl to kalti ne tik sparčiai besivystantys ir naujas linijas atidarantys Latvijos bei Estijos uostai, o ir vis greičiau besisukantis pasaulis.
„Šiandien negali ateiti pas klientą ir pasakyti – ateik pas mane, ko tau reikia? Jis pasakys – ar turi laisvų pajėgumų, ar turi kranus, ar turi sandėlius, žmones ir visas tas sąlygas? Šiandien reikia turėti ir ateiti su turimais pajėgumais, kad tas klientas priimtų sprendimus. Ant tiek yra globalūs sprendimai priiminėjami ir mes esam šiame sūkuryje“, – sako R. Juška.
Verslininkai prognozuoja, kad metinė uosto krovos kompanijų krova gali sumažėti 16 procentų. Tiesa, jie tikisi, kad kaip ir pernai – pavyks išlikti vadinamajame milijonierių klube – uostui ir šiemet pavyks perkrauti ne mažiau nei milijoną konteinerių.
