Lietuvą užgriuvęs gausus snygis ir pūga mūsų kraštą pavertė sunkiai suvaldomu „baltojo chaoso“ tašku – sniego kalnai užnešė gatves, takai tapo sunkiai praeinami. Dėl sudėtingų orų sąlygų eismas buvo paralyžiuotas.
Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis papasakojo, ar tokie sausio orai yra normalūs, ką žada sausio antra pusė ir ką žada preliminarios prognozės vasario mėnesiui.
Apie tai, kokie orai laukia tolimesnėmis dienomis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis.
Lietuvoje iškrito išties daug sniego, atšalo orai, o Vilniuje penktadienį buvo chaosas. Kaip jūs įvertintumėte tai, ką matėme tiek Vilniuje, tiek pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje?
A. Bukantis: Pastarosiomis savaitėmis buvo kelios anomalijos. Pirmiausia vakarų Lietuva ir Žemaitija gavo didelę porciją sniego, nes ciklonas buvo virš Baltijos ir vakarų Europos, o vėliau savaitės pabaigoje turėjome neįprastą situaciją: iš pietų, nuo Juodosios jūros, ciklonas slinko į šiaurę.
Mes patekome į jo vakarinę dalį, kuri kaip tik apėmė visą rytų Lietuvą, ypač pietryčių Lietuvą. Iškrito daug sniego kartu su pūga, nes vėjo greitis siekė 10–15 metrų per sekundę. Sniegas sausas, purus, todėl yra labai lengvai pernešamas. Galima sakyti, kad turime ekstremalią situaciją dėl intensyvaus snygio ir pūgos.
Ar tokia žiema, ką mes girdime ir matėme Plungėje, o vėliau ir Vilniuje, ar tai yra normalūs žiemos orai? Ar mes sulaukėme to laikotarpio, kaip būdavo prieš 10 ar 20 metų?
A. Bukantis: Taip, tokie gana šalti ir dar su dideliu sniego kiekiu orai nėra jau įprasti pastarosiomis žiemomis. Jos dabar dažnai būna netgi tokios žiemos, kurios apskritai turi teigiamą vidutinę temperatūrą.
Per šį šimtmetį rytų Lietuvoje buvo 4, o kitur netgi daugiau kaip 5 žiemos, kai visą žiemą vidutinė temperatūra buvo teigiama – ši žiema tikrai išsiskiria gana stipriais šalčiais ir dideliu sniego kiekiu.
Panašūs sniego kiekiai galėjo būti prieš 15 metų, 2011 metais. Prisiminkime 2009 metus, kai sausio 3 dieną visas Kaunas buvo užverstas sniegu – tokie ekstremalūs sniego kiekiai pasitaiko, kadangi labai dideli drėgmės kiekiai yra sukaupti atmosferoje.
Atmosfera yra šiltesnė ir kai tik susidaro palankios sąlygos, sniegas iškrinta labai greitai ir labai dideliais kiekiais, tad nieko čia tokio ypatingo ir nėra, tačiau žiūrėsime, kiek ši sniego danga išsilaikys, nes pastarosiomis žiemomis dažnai būna taip, kad per žiemą 2–3 kartus nutirpsta sniego danga, išeina įšalas ir vėl susidaro, vėl pasninga.
Būna tokios net kelios šalčio ir šilumos bangos per žiemą. Šiuo požiūriu kol kas dar negalima apibendrinti, kokia bus visa ši žiema. Iki šiol ji buvo įprastinė: gruodis šiltas, sausio pradžia – šaltesnė. Dar nieko ypatingo, galima sakyti, neįvyko.
Prieš keletą mėnesių girdėjome tokius perspėjimus, kad Europoje gali būti viena šalčiausių žiemų per pastaruosius metus. Apie tai kalbėjome ir anksčiau, tuomet atrodė neįtikėtinai, bet dabar, ką matome sausio mėnesį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – netgi Paryžiuje seniai nematė tiek sniego. Ar gali būti, kad bus tiesa dėl Europos, dėl visų šaltų orų ir didelio sniego kiekio?
A. Bukantis: Ko gero, ir bus tiesa, kadangi Vakarų Europa tikrai gavo ilgalaikę šalčio bangą su dideliais sniego kiekiais netgi iki pat Viduržemio jūros regiono. Tik tiek, kad ne visada tie orai būna vienodi vakarų Europoje ir Baltijos regione – čia mes kartais smarkiai skiriamės pagal orų sąlygas.
Turėtų smarkiai dar atšalti artimiausiomis dienomis, ypatingai Skandinavijos regione. Ten tikrai nusistovės toks šaltas anticiklonas, kuris dabar jau stiprėja, ir ten temperatūra kris labai žemai: iki 20, 30 laipsnių šalčio, o kalnuose netgi 35 laipsnių šalčio gali būti. Šiame regione tikrai bus šalta žiema, bent jau šis sausio gabalas.
O Vakarų Europoje temperatūra dabar praktiškai daugelyje regionų yra žemesnė 3–4 laipsniais už vidutinę daugiametę temperatūrą ir su dideliu sniego kiekiu. Reikia turėti omenyje, kad jie nėra taip gerai pasiruošę sniego valymo ir šalinimo darbams, kaip, pavyzdžiui, Lietuva.
Profesoriau, ar galėtumėte nudžiuginti, kad laukia geresni laikai, kad žiema pasitrauks? Ką matysime sausio mėnesį ir galbūt galime pažvelgti į preliminarias prognozes vasario mėnesiui?
A. Bukantis: Ši žemo slėgio sritis, kuri įsitvirtino Rytų Europoje, dar laikysis keletą dienų, o jos vakarine dalimi į mūsų regioną pradės plūsti šaltas oras, dar turime dabar atlaikyti vieną tokį šaltą periodą.
Maždaug nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, turėtų būti šalčiausi orai – temperatūra naktimis gali nukristi iki 15 ar 20 laipsnių šalčio. Aišku, vakarų Lietuvoje, pajūryje bus keliais laipsniais šilčiau. Dienomis laikysis tarp 10-15 laipsnių šalčio, o jau ateinantį savaitgalį, maždaug nuo sausio 16 dienos, temperatūra pradės kilti.
Žymesnis atšilimas prognozuojamas nuo sausio 20 dienos, tuomet vyraujanti temperatūra Lietuvoje turėtų būti tarp 0 ir 5 laipsnių šalčio.
Palyginti su ateinančia savaite, bus nepalyginamai šilčiau, tačiau turėtų kartu su šiltesniais orais atkeliauti ir naujos sniego porcijos: vakarų Lietuvoje, pajūryje – šlapio sniego, o kitur – sausesnio sniego.
Dėl vasario, tai dabar sunku prognozuoti. Preliminarios prognozės numato, kad temperatūra turėtų būti artima daugiametei vidutinei temperatūrai.
Tai reiškia, kad temperatūra pajūryje turėtų būti apie 1, o kitur – 3 laipsnius šalčio. Tai yra vidutinė paros temperatūra, tačiau dar pažiūrėsime, visgi dar daugiau kaip 20 dienų iki vasario pradžios, reikia palaukti tikslesnių prognozių dėl likusios žiemos dalies.
Mere, o ką jūs pasakytumėte dėl tų perspėjimų ir situacijų? Kaip jūs vertintumėte tai, kai gyventojai piktinasi pranešimais, perspėjimais?
A. Klišonis: Tikrai galime pasidžiaugti, kad meteorologų informacija yra pateikiama tikrai operatyviai ir gana tiksliai. Kas liečia situaciją lokaliai vienoje ar kitoje savivaldybėje, ar netgi vienoje ar kitoje seniūnijoje, tai mes per savivaldybės socialinius tinklus, kurie pasiekiami greičiausiai, bei seniūnijų socialinius tinklus pateikiame informaciją, kur, kokia situacija yra, kaip yra valomi vieni ar kiti keliai, šaligatviai, kur yra barstoma.
Taip pat pateikiama socialiniuose tinkluose informacija apie atsakingus asmenis, kai reikalinga suteikti vieną ar kitą pagalbą. Pavyzdžiui, jei reikalinga nuvažiuoti į gydymo įstaigą arba grįžti iš gydymo įstaigos namo, o tokių atvejų Plungės mieste vienu metu turėjome apie 30, yra siunčiamos pajėgos, kad kaip įmanoma greičiau gyventojams būtų suteikta pagalba.
Be to, tikrai labai svarbu ir ačiū gyventojams, kurie operatyviai sureagavo valant gatves, valant kiemus, ypatingai daugiabučių namų aikšteles, ir patraukė savo automobilius, kad būtų galima aikšteles pilnai ir tvarkingai nuvalyti.
Ne visuomet tai pavyksta iš pirmo karto, tačiau ta informacija sklinda ir gyventojai ja naudojasi. Taip pat labai noriu padėkoti ir policijai, nes tikrai kartais atvažiavus valyti vienas ar kitas gatves randame automobilius, kurie yra visiškai palaidoti sniege ir juos identifikuoti galima tiktai pagal valstybinius numerius – šiuo atveju policija bando susisiekti su savininkais, kad būtų galima tuos automobilius patraukti.
Džiaugiamės ir tuo, kadangi esame regiono savivaldybė ir kaimiškas rajonas, jog turime didelę pagalbą iš ūkininkų. Nemaža dalis jų turi sunkiąją techniką, tad jie taip pat prisideda prie greitesnio kelių sutvarkymo. Tai vyksta koordinuotai su seniūnais ir situaciją galima normalizuoti daug greičiau, negu vien tik savivaldybės pajėgomis.
Ar turėjote rimtesnių situacijų, kurios galbūt reikalauja ir kažkokių kompensacijų žmonėms, pagalbos, nes nukentėjo žmonių turtas arba patys žmonės susižalojo rimčiau dėl būtent tokių orų sąlygų?
A. Klišonis: Vieną atvejį tikrai turėjome labai liūdną – Žlibinų seniūnijoje valydamas, tvarkydamas teritoriją, galbūt dėl sveikatos problemų, traktorius įvažiavo į vietinį tvenkinį ir žuvo pats traktoriaus vairuotojas, tad tikrai apgailestaujame ir užjaučiame šeimą, o daugiau didesnių įvykių nebuvo.
Kai kur buvo nutrūkęs elektros tiekimas, tačiau tarnybos dirbo operatyviai. Be abejo, valant teritorijas iškyla klausimų dėl pažeidžiamų bortų, mažosios architektūros elementų, tad tai kiek įmanoma šiuo metu fiksuojame, o vėliau tiesiog žiūrėsime, kad būtų galima pilnai ir tvarkingai atstatyti – kartais pasitaiko tiesiog žmogiška klaida, tad prašymas visiems, kad būtume vieni kitiems pakantesni, nes gamta nejuokauja ir tik bendromis pastangomis galime situaciją suvaldyti.
Profesoriau, matėme įvairių situacijų ir Europoje, pasitaikė ir žūčių, tad ką jūs galėtumėte patarti ir į ką turėtų atkreipti dėmesį lietuviai, kurie keliauja?
A. Bukantis: Reikia atkreipti dėmesį į tokius reiškinius kaip intensyvus snygis tose šalyse, kuriose jis nėra tipiškas – būtent vakarų, vidurio ir netgi pietvakarių Europoje.
Perspėjimo sistemos visose šalyse yra sukurtos ir jos atlieka savo labai svarbų vaidmenį, tad pagrindinis uždavinys yra informuoti gyventojus.
Jeigu planuojama tolimesnė kelionė, reikia savarankiškai pasidomėti, kokie orai, kokie pavojai galimi ir kokie galimi sutrikimai tiek transporto sistemoje, tiek skrydžių tvarkaraščiuose.
Informacijos dabar galima gauti tikrai laisvai, o ypatingai reikia naudotis tomis svetainėmis, kurios priklauso nacionalinėms hidrometeorologijos tarnyboms, pavyzdžiui, Prancūzijos, Olandijos ar Lenkijos. Reikia kreiptis į jų informacines sistemas, jos yra viešos ir ten visa informacija puikiausiai pateikiama.
www.tv3.lt
