Rinkimų nugalėtojai lyg ir aiškūs, bet vieni jų – socdemai – eilinį kartą liko be Vilniaus, o konservatoriai gavo Vilnių, bet liko be Lietuvos.
Apie tai, kas turėtų liūdėti ir švęsti, TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su komunikacijos ekspertu Linu Kontrimu.
Kas gi laimėjo ir kas pralaimėjo rinkimus?
Aš manau, kad mes kaip pilietinė visuomenė pralaimėjome juos, nes tokio mažo rinkėjų aktyvumo… Aišku, jis yra besikartojantis. Lygiai taip pat aš ir noriu pasikartoti, kad tol, kol mes neužauginsime mūsų aktyvumo iki 80 proc., tos politikų priežiūros – nuo savivaldos iki nacionalinės – neduos gerų vaisių. O oficialiai mes gi žinome, kad pergalę švenčia socdemai.
Ar pagrįstai jie ją švenčia? Juk Vilniuje jie turi labai prastą rezultatą.
Dėl ko jiems yra optimizmo – dėl to, kas vis dėlto po 2016 metų, kai jie jau buvo įsitikinę, kad visur beveik laimės ir beveik nebedirbdavo politinio darbo, atrodo, kad ten, kur iš tikrųjų jų bazė, t.y. regionai, jie pradėjo vėl veikti. Tai ir atsispindi. Juk socdemai Lietuvoje ir būdavo stiprūs nevien tik didmiesčiuose, Vilniuje tik vieną kitą ir tai jau seniai.
O tai Vilniuje viskas – įsitvirtino dvi partijos: Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)?
Šiam momentui taip, turime tai pripažinti, ir kad vis dėlto ėjimas TS-LKD keičiant įvaizdį prieš 2016 metų rinkimus liberalėti, bet ne į tą klasikinę liberalumo pusę, o į tą neapibrėžto liberalumo pusę, davė naudos dėl to, kad jie nugriebė jaunąją kartą, skilo patys liberalai ir žinoma, kad Vilnius visada dešinesnis buvo ir tas klasikinis TS-LKD, tas konservatoriškas elektoratas vis dar išliko.
Tai kol kas dar tą turim, bet viskas taip greitai keičiasi ir Laisvės partijos šou praeituose rinkimuose parodė, kad su rinkėjais tu gali žaisti, jeigu įjungi rinkodarą, jeigu pradedi konstruoti rinkimus.
Kalbant apie šou, mes matėme prieš šiuos rinkimus ir žinomo komiko Olego Šurajevo pasirodymą, kai jis atėjęs į Seimą siuntė politikus atlikti lytinio akto, išgirdome ir iš ministrės pirmininkės žodžių, kurių anksčiau negirdėdavome, ji pradėjo kalbėti apie išmatas viešojoje erdvėje. Jūsų manymu, ką visa tai liudija?
Tai liudija chamizmo triumfą. Jeigu mes teisingai neįvardinsime, o bandysime sofistikuotai paaiškinti, kad čia neva tai būdas pastatyti veidrodį prieš tuos politikus, kurie patys negražiai elgiasi, tai mes ir baigsime toje duobėje, kurios pavadinimo aš net nenoriu minėti eteryje.
Man atrodo, kad žmonės, kurie turi košės galvoje, turi siūlyti būdus ir žodžius, beje, kaip iš to išeiti. Mes žinome komikų, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje, Vokietijoje, kurie taip subtiliai išjuokdavo politikus, kad jie raudonuodami dingdavo, bet tie komikai neištardavo nei vieno keiksmažodžio ir neištardavo nei vieno ad hominem įžeidimo. Tiesiog paimdavo turinį ir jį sugrąžindavo.
Lietuvoje mums reikia auginti lygį. Suprantat, veidu kristi į „š“ mes mokame, matyt, nuo senų laikų.
Visą pokalbį su komunikacijos ekspertu žiūrėkite straipsnio pradžioje.
