Seimo nario Mykolo Majausko pirmininkavimas Biudžeto ir finansų komitete (BFK) kabo ant plauko. Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dar nėra priėmusi formalaus sprendimo dėl jo atšaukimo, praėjusią savaitę partijos prezidiumas konservatoriams pasiūlė imtis naujo BFK pirmininko paieškų. Ilgai netrukus TS-LKD frakcijoje pasigirdo galimų kandidatų pavardės.
Konservatoriai naują BFK pirmininką ketina išrinkti per savaitę ar dvi, taip žadėjo frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, kol kas kandidatai į šias pareigas nėra numatyti: „Ne (nėra kandidatų), aš pakviečiau frakcijos kolegas siūlyti“.
Tačiau dalis konservatorių jau spėjo apsvarstyti, kas būtų tinkami šioms pareigoms. Dažniausiai minimos dvi pavardės – Justas Džiugelis ir Andrius Vyšniauskas.
Tiek J. Džiugelis, tiek A. Vyšniauskas teigia galintys prisiimti tokią atsakomybę, jei frakcija nuspręstų deleguoti juos į BFK pirmininko pareigas. Abu neabejoja turintys reikiamų kompetencijų šioms pareigoms užimti.
„Taip, aš jau buvau patvirtinęs tokią atsakomybę“, – tv3.lt teigė J. Džiugelis.
„Sugebėčiau susitvarkyti su šiomis pareigomis, galėčiau dirbti šiame komitete. Mano nuomone, kompetencijų pakaktų, tačiau tikrai nesu tas kandidatas, kuris detaliai išmanytų visas procedūras. Turiu ir pliusų, ir minusų kaip daugelis kitų kandidatų. Bet manau, kad tikrai susitvarkyčiau“, – nurodė A. Vyšniauskas.
Komentuodamas siekį M. Majauską šalinti nuo komiteto pirmininko pareigų, J. Džiugelis sakė: „Manau, kad pakankamai daug buvo kvietimų įsiklausyti BFK pirmininkui į partijos bendrą poziciją, o tai nebuvo padaryta. Norėtųsi labiau sutelkto bendradarbiavimo su bendruomene, kurio šiuo metu, kaip akivaizdu, pritrūko“.
„Tai, kad BFK pirmininkas, kurio pirminė priemonė yra saugoti biudžetą, laikytis fiskalinės bausmės, nuėjo labai populistiniu būdu, man atrodo, yra labai žalinga“, – kritikos neslėpė ir A. Vyšniauskas.
Politologas įvertino Džiugelio ir Vyšniausko kandidatūras
„Išmesti Majauską buvo grubi klaida. Jie tokių ryškių politikų nedaug turi. Taip mėtytis kadrais nėra protinga“, – įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Priešingai mano MRU docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, M. Majausko šalinimas iš partijos buvo „sprendimas, kurio siekė pats Majauskas“.
„Patys konservatoriai skundėsi, kad nenorėjo to daryti, bet Majauskas juos privertė, kadangi darė viską demonstratyviai, priešingai negu reikalavo partijos vadovybė. Drastišku sprendimą, kurio pageidavo nubaustasis, pavadinti sunku“, – tvirtino politologas.
Ekspertai įvertino ir J. Džiugelio ir A. Vyšniausko kandidatūras į BFK pirmininko postą.
„Jie abu vienodai blankūs“, – teigė V. Dumbliauskas.
Pasak jo, A. Vyšniauskui tai pirma kadencija Seime, nors jis anksčiau ir yra dirbęs Seimo nario padėjėju bei savivaldybės taryboje, į tokios svarbos postą, V. Dumbliausko nuomone, šiam konservatoriui dar per anksti.
Jis taip pat svarstė, ar A. Vyšniauskui ir J. Džiugeliui nepritrūks profesinių žinių vadovauti BFK.
A. Vyšniauskas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra baigęs lyginamosios politikos magistrą, dirbo Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, Seimo opozicijos lyderio padėjėju, Ministro Pirmininko padėjėju jaunimo politikai ir ryšiams su visuomene.
J. Džiugelis Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykloje mokėsi finansus, tačiau studijų nebaigė, iki politiko karjeros turėjo savo IT įmonę ir jai vadovavo.
„Abudu ne finansininkai. <…> Man liūdnomis mišiomis čia kvepia“, – įvertino V. Dumbliauskas.
„Mėginimas, ką čia labai slėpti – volu pervažiuoti per jį – nėra teisingas sprendimas. Tai byloja apie tam tikrą demokratijos stygių partijoje, nes jis gali nukentėti už savo pažiūras“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezı̇dentas.
V. Valentinavičiaus pažymi, kad tokie prezidento ar opozicijos pareiškimai tik sutvirtina konservatorių ryžtą pakeisti BFK pirmininką: „Tai kitam pirmininkui svarbiausias bus darbas komandoje ir Vyriausybės politikos palaikymas. Tą dalyką vienodai gerai gebės ir vienas, ir kitas paminėtas kandidatas“.
Komiteto nariams dėl Majausko likimo balsuoti neteks
TS-LKD narys, vicepirmininkas Jurgis Razma tv3.lt pripažįsta, kad tokių precedentų, kai frakcija gali nuspręsti atšaukti savo deleguotą asmenį iš komiteto narių ar pirmininko pareigų, dar nėra buvę.
Anot jo, spręsdama M. Majausko pirmininkavimo klausimą, TS-LKD frakcija gali pasinaudoti Statuto 218 straipsnyje esančia bendra nuostata, nurodančia, kad komiteto pirmininko atleidimas galimas ir kitais pagrindais – atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.
„Kadangi frakcija turi teisę deleguoti savo atstovą į komitetą ar komiteto pirmininkus, tai logika sako, kad frakcija turi teisę taip pat ir atšaukti. Žinoma, su Seimo nutarimu, ne viena pati. Tačiau tai nėra detaliai Statute aprašyta, todėl tenka vadovautis tokiais bendrais teisinės logikos principais. Statute yra tik abstrakti norma, kai galima atleisti nuo pareigų ir kitais atvejais. Toks kitas atvejis buvo, kai [Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė] Laima Andrikienė atsisakė Seimo nario mandato. Mes išbraukėme ją iš URK narių, o po to, Seimo nutarimu, išbraukėme ir iš komiteto vadovų. Čia nebuvo jokių nepasitikėjimo procedūrų, kurios būtų nelogiškos tokioje situacijoje. Manau, kad analogija tam tikra gali būti ir kai frakcija atšaukia savo deleguotą asmenį“, – nurodo J. Razma.
Mano supratimu, čia nėra būtinas balsavimas komitete, nes balsavimas komitete reikalingas, kai jos nariai reiškia nepasitikėjimą. Tai Statute numatyta kaip opozicijos tam tikras ginklas ir galimybė reikšti nepasitikėjimą daugumos deleguotu netikusiu pirmininku. Tačiau tai netiktų, kai pati frakcija tiesiog apsisprendžia pakeisti savo atstovą komiteto pirmininko pareigose“, – priduria Seimo vicepirmininkas.
J. Razma pažymėjo, kad ateityje reikėtų Statutą išplėsti, tačiau „nereiktų jo imti keitinėti, kai reikia daryt konkrečius sprendimus“.
TS-LKD Priežiūros komitetas pirmadienį nusprendė pašalinti M. Majauską iš partijos dėl to, kad jis nepaisė prezidiumo nurodymo palaikyti tik su Vyriausybe suderintus siūlymus kitų metų biudžetui. Jis su Laisvės partijos nariais praėjusį antradienį balsavo už siūlymą, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas maitinimo sektoriui būtų taikomas visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Ministrų kabinetas.
Praėjusią savaitę partijos prezidiumas taip pat kreipėsi į frakciją Seime, kad ši deleguotų naują Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.
