Lietuvoje vėžys yra antroji dažniausia mirties priežastis. Nors yra faktorių, kurie neišvengiamai didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis, kai kuriuos kitus dalykus galima keisti, pavyzdžiui, mitybą ir atsisakyti produktų, kurie didina vėžio riziką.
„Pirmas šaukštas“ įkūrėja, mitybos specialistė Rita Šilenskienė pažymi, kad mokslinių tyrimų duomenimis, kone trečdalis vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję su mitybą.
„Kuo toliau, tuo labiau klimpstame į perdirbo ir pramoninio maisto liūną, pamiršdami, kad mes esame gamtos dalis ir mūsų organizmas per tūkstančius metų genetiškai pripratęs gauti natūralų maistą“, – pastebi R. Šilenskienė.
Anot mitybos specialistės, vėžys – lėtinio organizmo uždegimo išdava, todėl būtina atsekti jo priežastį. H. pylori bakterija gali paskatinti skrandžio vėžio, lėtinis žarnyno uždegimas – kolorektalinio vėžio išsivystymą.
Tarp didžiausių priešų – cukrus
Ji pažymi, kad iš mitybos reikėtų eliminuoti ne pavienius maisto produktus, o tam tikras medžiagų grupes, kurios sukelia uždegimą. Viena jų – omega 6 riebiųjų riebalų rūgštys, nes pastarosios skatina uždegiminių molekulių gamybą ir kraujo krešėjimą.
„Jų rasime perdirbtuose mėsos produktuose, pramoniniu būdu auginamoje mėsoje, nes gyvūnai šeriami koncentruotais sojų pašarais. Kavinėse ir namuose dažniausiai vartojame rafinuotą saulėgrąžų ir kukurūzų aliejų“, – vardijo pašnekovė.
Mėsos gaminiuose – dešrose, kumpiuose, taip pat konditerijos gaminiuose, kurių gamyboje naudojamas margarinas, perdirbtas, riebaluose gamintas maistas – tikras omega 6 riebalų rūgščių „lobynas“.
Kita grupė – įvairūs cukrūs ir dirbtiniai saldikliai, kurie organizme virsta gliukoze, į kurią reaguodama kasa išskiria insuliną: „Tačiau kai gliukozės organizme yra daugiau nei reikia, jis pamaitina vėžines ląsteles ir nukeliauja į riebalines ląsteles.“
Cukrus veikia kaip dirgiklis, kuris paskatina uždegiminius procesus, mažėja jautrumas insulinui ir nežinia, kur įsiplieks stiprus uždegimas.
„Saldumynai, sultys, aukšto glikeminio indekso produktai, net mėsos gaminiuose rasime cukraus kaip konservanto, sukelia pastovius cukraus fontanus kraujyje, todėl diabetas ir nutukimas yra išsivysčiusio vakarų pasaulio rykštė.
Beje, limonaduose gausu rūgšties, kurie verčia vėžines ląsteles daugintis“, – pastebi R. Šilenskienė.
Iš raciono išbraukite raudoną mėsą
Norint sumažinti vėžio riziką, mityboje neturėtų likti rafinuotų miltų ir kitų produktų, nes juos rafinuojant, šie netenka visų naudingų savybių. Taip pat racione neturėtų likti hidrintų riebalų, būtent – transriebalų, kurių gausu net vaikams skirtuose produktuose.
Kone daugiausiai diskusijų kelia raudona mėsa. Ne paslaptis, kad lietuviai – tikri mėsos mėgėjai ir suvartoja jos kone daugiausiai visoje Europoje. R. Šilenskienė pažymi, kad raudonai mėsai priskiriama jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena, ožkiena ir žvėriena.
„Raudonoje ir perdirbtoje mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas yra daug geležies turintis nebaltyminis deguonį pernešančio hemoglobino komponentas, suteikiantis mėsai raudoną spalvą.“
Net liesoje raudonoje mėsoje esantis hemas oksiduoja riebalus, o šie gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ir paskatinti kenksmingų cheminių medžiagų, didinančių vėžio riziką, gamybą. „Įdomu tai, kad nėra patvirtinta, kad tokį pat poveikį turi žvėrienos mėsa“, – pridūrė pašnekovė.
Paskutinioji grupė, kurios reikėtų vengti mityboje, o geriausia – visai atsisakyti, yra įvairūs maisto priedai, konservantai ir dažikliai. R. Šilenskienė įsitikinusi, kad apie įvairių kenksmingų medžiagų žymėjimus ant etikečių turėtų būti mokoma dar mokykloje, kad suprastume, kas slypi po kiekviena „E“ ar įmantriu pavadinimu.
Kancerogeninės medžiagos aptinkamos net duonos plutoje
Siekiant sumažinti vėžio riziką, svarbu ir tai, kaip maistas ruošiamas. Daržovės neturėtų būti perkeptos ar pervirtos – jos turėtų likti traškios. Geriausias gamybos būdas – garinimas.
Mėsa apdorojimo metu neturėtų būti sudeginama, apskrudinama. Geriausia mėsą virti, troškinti, kepti rankovėje ir vartoti kartu su daržovėmis.
Mitybos specialistė pažymi, kad mėsa skrudinant, kepant ant laužo, keptuvės ar atvirai orkaitėje, susidaro akrilamidas – plačiai žinoma kancerogeninė medžiaga.
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje, vykstant tam tikroms reakcijoms, kuriose dalyvauja fruktozė, gliukozė, asparagino rūgštis – visos šios medžiagos aptinkamos grūduose. Teigiama, kad daugiausiai akrilamido yra duonos plutoje.
„Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad ilgalaikis maisto produktų vartojimas, kurių sudėtyje yra didelis akrilamido kiekis, turi neigiamą poveikį centrinei bei periferinei nervų sistemai, moterų vaisingumui“, – dalijasi pašnekovė.
