Rusija tikėjosi greitai okupuoti Ukrainą, o po jos okupacijos pulti Lietuvą, sako vienas žymiausių Ukrainos istorikų, Bachmuto fronte kuopai vadovaujantis Borysas Čerkasas.
Apie tai ir apie padėti karo lauke jis trečiadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Fronto linijoje prie Bachmuto – intensyvūs mūšiai
B. Čerkasas vadovauja kuopai prie Bachmuto. Pasak jo, situacija ten šiuo metu sudėtinga, vyksta intensyvūs mūšiai.
„Deja, yra aukų, sužeistųjų. Tačiau kol kas tai neturėjo įtakos padalinio kovinei parengčiai. Kovotojų nuotaika pakili, rimta. Visi mano vaikinai kovoja nuo karo pradžios. Kai kurie kariavo antiteroristinėje operacijoje 2014–2016 m. Mūsų padalinys suformuotas savano
Anot B. Čerkaso, kariams Ukrainoje yra svarbu išsikasti apkasus – jei jų neturėsi, greitai žūsi.
„Kiekvieną dieną kasame, kareiviai kilometrus ant nugarų neša šaudmenis, daiktus ir amuniciją. Vieni ateina, kiti išeina pailsėti. Ir kiekvieną dieną kasame.
Nustatomi tam tikri stebėjimo taškai. Pagrindinės pozicijos, pozicijų pokyčiai po priešo artilerijos apšaudymo. Kariniai reikalai, apie kuriuos rašoma knygose. Tai labai sunku. Ir aš visada sakau, kad pėstininko vaidmenį apkasuose labai sunku įvertinti. Tai sunkiausias darbas šiame kare, tačiau apdovanotųjų bus mažiausiai“, – pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, fronte kariai susiduria su didžiuliu ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu spaudimu – atlaikyti tvyrančią įtampa yra itin sunku.
„Labai sunku apibūdinti, kol pats nepajunti. Antras dalykas – švilpimas ausyse, kai skrieja virš galvos. Tai išgyvenę, ypač tie, kurie valandomis kentė, to niekada nepamirš. Išgyvenę karą žmonės žvalgosi po kojomis Jei nepastebėsi – užlipsi ant minos ir žūsi arba koją nutrauks, automobilis susprogs“, – s
ako B. Čerkasas.
Čerkasas stebisi rusų elgesiu kare Ukranoje, bet ragina jų nenuvertinti
Paklaustas, kaip Ukrainoje kariauja rusai, B. Čerkasas sako, kad to suprasti neįmanoma, kol pats nepamatai.
„Dabar aš suprantu, kaip jie kovojo Antrąjame pasauliniame kare. Kol pats nepamatai paliktų kūnų, to nesuprasi. Jie iš tikrųjų negaili žmonių. Jie tiesiog gali varyti žmones prieš kulkosvaidžius, o tuo metu kiti bėgs, kad galėtų pasislėpti apkasuose. Prarasti grupę žmonių, kad kiti galėtų įsitvirtinti, Europos mentaliteto atstovams yra nesuprantama“, – teigia jis.
Vis dėlto, jo vertinimu, tai nereiškia, kad rusai kovoja blogai. Rusija kariauja jau daugelį metų, jų nuvertinti nereikėtų. O tai, kas europiečiui atrodo nelogiška, rusams gali atrodyti atvirkščiai.
„Jie negaili žmonių. Šiuo požiūriu jie labai pavojingi, nes gali varyti žmones bangomis. Jie vis dar turi pakankamai artilerijos, sunkiosios technikos. Žinoma, palyginus su birželiu dabar mums daug lengviau“, – aiškina B. Čerkasas.
Šiuo metu, anot jo, visus būtinus ginklus jo kuopa turi, be to, daug technikos ukrainiečiai kaip trofėjus perėmė iš rusų.
„Turime su kuo kovoti ir laikytis. Bet pasakysiu kaip kareivis – mums visada trūksta. Norėtume daugiau kulkosvaidžių, daugiau užsienietiškų toliašaudžių pėstininkų sistemų. Bet svarbiausia, kad reikia transporto priemonių, nuo minų apsaugotų šarvuočių“, – sako pašnekovas.
Įvardijo didžiausią rusų daromą klaidą
Kremlius puldamas Ukrainą tikėjosi greitos pergalės. Vis dėlto ukrainiečiai parodė savo ryžtą ir valią.
Anot B. Čerkaso, Kremlius į ukrainiečius žiūri ne kaip į atskirą tautą, bet kaip į rusus. Tačiau kaip sako pašnekovas, ukrainiečiai yra visiškai kitokie žmonės, turintys skirtingą kultūrą ir mentalitetą.
„Tuo remdamiesi jie vykdo visus savo projektus, kurie nuo pat pradžių remiasi klaidingu mūsų supratimu. Antra, jie labai blogai išmano istoriją. Kai jie pasakoja, kaip Petro I laikais nugalėjo švedus, kažkodėl pamiršta, kad 40 proc. kariuomenės sudarė ukrainiečių kazokai, kurie neleido Karoliui apsupti Petro.
Kai jie prisimena Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą arba Rusijos-Japonijos karą, jie pamiršta, kad didžioji dalis karių buvo ukrainiečiai. Antra, jie kažkodėl pamiršta, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo tik todėl, kad jiems padėjo Vakarai, o dabar Vakarai padeda mums.
Tas istorijos neišmanymas jiems turi pražūtingų pasekmių. Ir tegul jie taip ir toliau elgiasi“, – kalba jis.
Po Ukrainos rusai ruošėsi pulti Lietuvą
B. Čerkaso draugai rusų tankuose rado Lietuvos žemėlapių. Anot pašnekovo, tai nutiko karo pradžioje ir galėjo reikšti tai, kad rusai po Ukrainos ketino pulti Lietuvą.
„Manau, kad jie tikėjo, jog per tris dienas užims Kyjivą, per savaitę Lvivą. Būtų šokas Europai, signalas Baltarusijai, kad jie gali viską daryti net neatsiklausę.
Vakarams neatsitokėjus jie ruošėsi kitam puolimui į Lietuvą. Naudotųsi okupuotų teritorijų žmogiškaisiais ištekliais, kaip jie daro dabar – mobilizuoja okupuotų teritorijų gyventojus ir varo juos į mūšį.
Jie ruošėsi puolimui į Lietuvą. Kodėl į Lietuvą? Nes kariniu požiūriu Lietuva šiame regione, kur Lietuva, Latvija ir Estija, yra stipriausias politinis subjektas. Lietuviai yra kertinis akmuo dėl savo gyventojų būdo. Jei būtų užėmę, jiems būtų lengviau. Nemanau, kad tai buvo atsitiktinumas. Jie ruošėsi pulti Lietuvą po Ukrainos okupacijos“, – teigia B. Čerkasas.
