Kalėdos – daugeliui suvokiama kaip šeimos, gėrio ir šilumos šventė, kai visi brangūs žmonės kartu puošia eglę, keičiasi dovanomis ir susibūrę prie vaišėmis nukrauto stalo linksmai šnekučiuojasi. Deja, ne visiems ši šventė tokia jauki ir linksma – daugelis šeimų, gyvenančių nepritekliuje, pasirenka ištisomis dienomis nevalgyti nieko, kad susimokėtų mokesčius, o apie gausų vaišių stalą ir eglutės puošimą net nesvajoja.
Daugelis tokių šeimų augina vaikus, kurie nuo mažens patiria nepriteklių ir vienintelis jų noras – būti šiltoje patalpoje, saugiai ir sočiai.
Vaikų dienos centro (VDC) „Neveronys“ vadovė Romualda Edita pasakoja, kad nepritekliuje gyvena neįtikėtinai didelis šeimų skaičius.
VDC vadovė: „Jeigu nedirbčiau, aš neįsivaizduočiau, kad taip gali būti“
Tokių šeimų, kurios neturi ką valgyti, kuo rengtis ir apsiauti, o apie Kalėdų šventimą, eglutės puošimą ir dovanų keitimąsį nėra net kalbos, yra daugiau nei kai kurie gali įsivaizduoti. Nors dienos centro vadovė sako, kad miestuose tokios situacijos kiek retesnės, rajonuose jų vis dar labai daug.
„Jeigu nedirbčiau, aš neįsivaizduočiau, kad taip gali būti. Pravažiuodama pro kokį seną sukliužusį namelį pagalvočiau, kad stovi senas, tuščias, apleistas namelis, nepatikėčiau, kad žmonės tokiuose dar vis gyvena. Kai pradėjau dirbti su vaikais ir man teko nueiti į vieną šeimą, pasižiūrėti jų namus, aš neįsivaizdavau, kad galima taip gyventi šiais laikais, siaubas.
Kambaryje net ne grindys, o asla, kampe stovi kibiras, kaip tualetas. Mama laukia mūsų ateinančių ir guli lovoje. Mes klausiame – ką ji veikė su vaiku per tas dienas, o ji atsako, kad lošė kortomis. Ir ją viskas tenkina, ta netvarka“, – prisimena Romualda.
Jos teigimu, vidurinės klasės žmonių beveik nebeliko – yra turtingi arba sunkiai gyvenantys žmonės, o toks skirtumas Kalėdiniu laikotarpiu tik dar labiau išryškėja.
Vaikų kalėdiniai norai: batai, žaislai, flomasteriai
Romualda atvirauja, kad Kalėdos vaikams – labai ypatingas ir jautrus metas. Visgi labai daug šeimų negali sau leisti namie pastatyti Kalėdinės eglutės ir kartu su vaikučiais jos pasipuošti, todėl centras prieš šventes stengiasi parūpinti šeimoms eglučių, eglišakių, bent kažkiek kalėdinių žaisliukų.
„Vaikai labai nori tų Kalėdų, jie laukia eglutės puošimo. Mes tai matome vien pagal tai, kaip noriai jie puošia eglutes pas save dienos centre. Jie taip džiaugiasi ta eglute, lemputėmis, žaisliukais. Kad ir kaip sunkiai žmogus gyventų, kiekvienas turi kažkokį grožio supratimą, tik vieniems tai yra tiesiog nepasiekiama.
Kai atvežame jiems eglutes ir pamatome, koks džiaugsmas pasirodo to vaiko akyse, tada kyla tokia mintis, kad iš tikrųjų jie niekada nebuvo tos eglutės pasipuošę“, – jautriai pasakoja ji.
Ne paslaptis, kad neretai skurstančiose šeimose būna įvairių situacijų. Pasak vaikų dienos centro vadovės, būna ir smurto proveržių, girtuokliavimų, o grįžus namo dažnai nėra net ką valgyti.
„Kai vaikai iš tokių šeimų išeina iš dienos centro, jie visiškai nenori eiti namo. Jie ištrūksta iš tos aplinkos – ankšto būsto, triukšmo, smurto, maisto nepritekliaus, todėl sėdi centre ir nenori eiti namo, nes čia šilta, ramu, šviesu, yra maisto, o jeigu išalko į pavakarę – gali ir kokią bandelę gauti su arbata“, – pasakoja ji.
Šiemet centras vykdo projektą „Vaikų svajonė“, kur vaikai gali parašyti savo Kalėdinių dovanų norus, o galintys ir norintys žmonės jų svajones išpildo.
Vaikai prašė skirtingų dalykų, kaip atskleidžia R. Edita, buvo vaikų, kurie prašė batų, patalynės komplekto, pliušinių žaislų, flomasterių komplektų, lentos su magnetais ir panašiai.
Liūdnas paradoksas – kol vieni šluoja prabangius produktus, nepasiturintys renkasi į parduotuves net neiti
Kol vieni žmonės sėdasi prie gausaus vaišėmis nukrauto stalo, kas 12-tas žmogus negali sau leisti net įprastų, bazinių produktų, iš kurių galėtų pasigaminti sotesnį patiekalą.
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė pasakoja, kad kai tenka bendrauti su stokojančiais žmonėmis, jie labai dažnai pamini, jog prieš šventes jiems yra nejauku eiti į parduotuves.
„Jie sako, kad prieš šventes vengia eiti į parduotuves arba eina tada, kai jos labai ištuštėja, nes juos tai skaudina ir yra nemalonu. Ypatingai senjorai, tačiau girdime ir iš gausesnių šeimų sakant, kad yra tokių lentynų, kur tiesiog negalima – tai reiškia, kad viskas tose lentynose jiems yra per brangu“, – pasakoja ji.
Kaip teigia M. Petronytė, žmonės nė nepastebi, jog toje pačioje bendruomenėje esantiems žmonėms reikalinga tokia pagalba, daugelis jų galvoja, kad visiems viskas yra gerai.
„Visgi socialinė atskirtis yra labai jaučiama, ypatingai tarp žmonių, kurie turi pačias mažiausias pajams ir gyvena vargingiausiai. Jiems nuėjimas į parduotuvę yra psichologinė našta“, – pabrėžia moteris.
Gautą „Maisto banko“ paramą žmonės taupo šventėms
Pasak M. Petronytės, prieš šventės ypatingai pastebima tendencija, kad žmonės prašo registruoti jų krepšelį prieš pat šventes, kad galėtų ateiti pasiimti maistą likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų.
„Galvojome kas čia nutiko, tarsi ateinančių žmonių mažiau, bet kai pradėjome gilintis, supratome, kad daugelis tikisi iš mūsų atiduotuvės, kad tos gautos paramos produktai gulės ant jų šventinio stalo“, – jautriai pasakoja ji.
„Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje maisto atiduotuvę (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)
Prieš šventes paramos gavėjai prašo bazinių produktų – „Maisto banko“ atstovė pasakoja, kad žmonės prašo tokių produktų, kaip aliejus ar miltai, iš kurių galėtų kažką pasigaminti šventiniam stalui. Taip pat prašo vaisių ir daržovių ir visų kitų reikalingų produktų.
„Šis laikotarpis pas mus pakankamai intensyvus, bet žinoma, jeigu ateina šeima su vaikais, mes visada stengiamės pridėti įvairių šokoladų vaikams pasidžiaugti, bet didžiausias rūpestis visgi lieka užtikrinti bazę, kad žmonės turėtų ką parsinešti“, – sako ji.
Švenčių padarinys: besaikis prisipirkimas ir maisto švaistymas
Kova su maisto švaistymu yra viena iš „Maisto banko“ misijų. Organizacijos atstovė teigia, kad ypatingai tokiu metu, kai artėja šventės, jie jaučia pareigą žmonėms priminti, kad maistą švaistyti nevalia ne tik dėl stokojančių, bet ir dėl pagalbos aplinkai.
„Metai iš metų skaičiuojama, kad visos šventės yra besaikio prisipirkimo laikotarpis. Šventė turi būti širdyje, nebūtinai ant šventinio stalo ir nebūtinai su kibiru mišrainių, paliktų balkonuose.
Mes kviečiame žmones susimąstyti apie tai ir galbūt geriau paaukoti vieno patiekalo kainą „Maisto bankui“ arba kitai paramos organizacijai“, – nurodo specialistė.
Tuo atveju, jeigu žmonės per daug prisipirko ir susivokė, kad tokio kiekio jie neįveiks, tačiau tie produktai dar yra galiojantys arba ilgo galiojimo, M. Petronytė skatina, kol nevėlu, atnešti ir paaukoti žmonėms, o jeigu žmonės prisigamino per daug patiekalų – jais pasidalinti su kaimynais, vaikų mokyklos draugais ir panašiai.
Prieš šventes pagausėja savanorių būriai
Dažnai artėjant šventėms žmonės imasi daryti gerų darbų ir siekti kilnių tikslų. Šie metai ne išskirtiniai – gerumo meto įkvėpti žmonės imasi gražių iniciatyvų, pavyzdžiui, savanorysčių.
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė džiaugiasi, kad artėjant šventėms pagalbos rankų labai daug ir tokia tendencija yra daugelį metų. Savanoriauti ateina mokiniai, studentai, pasitaiko ir įvairių įmonių iniciatyvų, norinčių per šventes prisidėti ir padėti savo bendruomenei.
Vis dėlto yra ir kita pusė – po gražaus periodo ir daugybės savanorių pagalbos, „Maisto banko“ atstovė teigia, kad ateina sunkesnis metas.
„Po gruodžio mėnesio – sausį ir vasarį visada labai trūksta savanorių. Norėtųsi, kad tie geri ir prasmingi darbai vyktų ne tik per Kalėdas, gruodžio mėnesį, bet ir visus metus“, – atvirauja „Maisto banko“ komunikacijos vadovė.
Šiais metais gruodžio mėnuo bendrovei „Maisto bankas“ sudėtingesnis nei įprastai, nes, pasak M. Petronytės, šiais metais remiamas itin didelis žmonių kiekis – net 232 tūkst. žmonių, o tai reiškia, kad kas 12-tam Lietuvos gyventojui reikalinga parama.
Kam labiausiai reikalinga pagalba?
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje daugiausiai skursta vienišos senjorės – beveik kas antra senjorė patiria nepriteklių.
Visgi „Maisto banko“ atstovės teigimu yra įvairių situacijų ir kreipiasi ne tik senjorai.
„Kreipiasi ir iš gausių šeimų, labai daug vienišų mamų, kurios šiuo metu išgyvena skyrybų procesą. Taip pat labai daug žmonių su įvairiausiomis negalėmis ir labai daug sergančių žmonių, kurie yra dar darbingo amžiaus, bet negali dirbti pilnu krūviu, todėl jiems labai sudėtinga susirasti darbovietę“, – teigia M. Petronytė.
Į organizaciją pagalbos kreipiasi ir tie, kuriems pagalbos reikia trumpalaikės – žmonės po įvairiausių nelaimingų įvykių, gaisrų. Kartais, pasak atstovės, tai žmonės, kurie dėl įvairiausių užsitęsusių ligų turėjo iškristi iš darbo rinkos ir jiems reikia laiko atsistoti ant kojų.
Paramą gaunantys žmonės ir patys stoja į savanorių gretas. Pasak organizacijos atstovės, šie žmonės labai nori prisidėti prie gerų darbų, tačiau ne visada gali nupirkti ir patys kažką paaukoti ar paskambinti trumpuoju numeriu.
„Duoti yra lengviau negu imti, nes imti yra labai sudėtinga, todėl stokojantys žmonės patys irgi įsitraukia į savanorystę ir džiaugiasi, galintys padėti vieni kitiems“, – aiškina M. Petronytė.
Kaip galima prisidėti?
Prieš šventes žmonės labiausiai prašo bazinių produktų, todėl visuomenė gali aukoti tuos produktus, kurie yra ilgo galiojimo, nepraplėštomis pakuotėmis.
„Gali būti ir tokie produktai, kurie ilgiau pas žmones stovėjo spintelėse, kai kurie produktai turi kelių mėnesių pratęsima, kuris nurodytas ant pakuotės, kaip „geriausias iki“.
„Maisto bankas“ gali tokius produktus priimti ir dalinti stokojantiems, tai leidžia teisės aktai, maisto saugos taisyklės, todėl tokius produktus galima atnešti ir palikti atiduotuvėse“, – praneša moteris.
Šie metai yra pirmieji, kai visoje Lietuvoje veikia 42 maisto atiduotuvės, o tai, pasak specialistės, reiškia, kad parama lengviau pasiekiama ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir mažųjų miestelių gyventojams.
„Maisto bankui“ galima aukoti ir trumpaisiais numeriais: 1343 (auka 5 eurai) 1413 (auka 10 eurų).
