Žodžio kišenėje neieškanti aktorė Larisa Kalpokaitė (65) rugpjūtį minės jubiliejines, 40-ąsias jos ir vyro Jono Braškio (72) vestuvių metines. Nors moteris sako, kad visko jų santuokoje būta, jai pavyko ištrauktį tą ilgalaikį „laimingąjį bilietą“. „Teorijų galima sugalvoti daug, bet dabar galiu pasakyti, kad čia – tik atsitiktinumas ir laikmečio klausimas“, – apie laimingą santuokos receptą kalba ji.
Populiariai aktorei Larisai Kalpokaitei gali pavydėti daugelis – moteris puoselėja ne tik šaunią karjerą, gali pasigirti nuolat spinduliuojančia energija, neblėstančiu humoro jausmu, bet ir nuostabia, darnia šeima. Pora susitiko dar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tuomet kai Jonas Braškys dar buvo dėstytojas, jis pirmą kartą sutiko savo būsimą žmoną.
Portalui tv3.lt kalbėdama apie ilgalaikę santuoką L. Kalpokaitė neslėpė, kad nors laimingo santuokos recepto nėra, gyvenimas turi susidėlioti taip, kad dviejų žmonių santykiai būtų sėkmingi.
„Mes juokaujame, kad mums pasisekė, kad per visus pavojus mes pračiuožėme, praslydome. Turbūt kiekvieno gyvenime būna įdomesnių ir ne tokių įdomių laikotarpių, tačiau kalbėdama apie sunkumus pati pagalvoju – kas būtų, jei mano vyras nebūtų aktorius? Turbūt būtų daug sunkiau. Nežinau, ar kitos profesijos atstovas taip supratingai žiūrėtų į darbus vakarais, savaitgaliais, gastroles po Lietuvą ir pasaulį“, – neslepia aktorė.
„Tačiau tikrai nebuvo taip, kad ir mes santuokoje nesusidūrėme su sunkumais. Visko buvo ir mūsų gyvenime – ir barniai, ir pagundos, ir noras skirtis, bet, laimei, mes ten nenuėjome“, – priduria ji.
Moteris tikina, kad keturi dešimtmečiai santuokoje prabėgo itin greitai – atrodo, kad vos vakar jiedu keliavo prie altoriaus. „Atrodo, kad taip neseniai mes ėjome į santuokų rūmus, o jau ir 40 metų prabėgo. Buvo juokinga, kai Jonas sakydavo, kad ir mes būdami senukai eisime Gedimino prospektu, tačiau tai labai greitai virto realybe“, – šypsosi ji.
Santuoką sutvirtino vaikai
Nors daugelis žmonių santykiuose supanašėja, vienas kito netobulumus nugludina tarsi aštrius deimanto kraštus, Larisa Kalpokaitė tikina, kad ji su savo vyru turi daug skirtumų.
„Mes esame labai skirtingi. Gyvenimas mus išmokė labai pagarbiai žiūrėti į kritiką, juolab į nepelnytą. Kritika kartais labai žeidžia. Mes vienas kitam išmokome labai švelniai patarinėti. Kartais žmogus dėl kritikos labai užsidaro, užsirakina savyje, todėl su ja reikia elgtis labai atsargiai. Žinodami vienas kito jautrumą, pastabas vienas kitam išsakome labai atsargiai, – kalba pašnekovė. – Galbūt panašūs esame tuo, kad abu mes – sangvinikai, galintys greitai užsiplieksti ir greitai atsileisti.
Laimė, iš prigimties esame nelinkę ilgai laikyti pykčio. Tačiau daugeliu kitų atvejų esame gana skirtingi. Tarkime, Jonas gali ilgai būti vienas, susitelkęs į savo darbus, knygas. Dabar jau laikas vienumoje nebegąsdina ir manęs, tačiau anksčiau buvau labai bendraujantis žmogus ir nuolat norėdavau kalbėtis. Matyt, kai kurie dalykai pasikeičia su laiku.“
Aktorė tikina, kad yra daugybė dalykų, kurie sutvirtino jų santuoką, – ir sūnaus gimimas, ir bendras darbas, ir bendras tikslas – teatras.
„Vaikas šeimą sujungia, kartais net santuoką išgelbsti nuo skyrybų. Mūsų sūnus, būdamas dar mokykloje, buvo mus pasodinęs rimtam pokalbiui ir privertė pažadėti, kad niekada nesiskirsime. Mums atvipo žandikauliai, tačiau šiaip ne taip pasakėme, kad tą padaryti pasistengsime, – šypteli ji. – Stengiamės iki šiol tą pažadą tęsėti.“
„Taip pat su metais supratau, kad kuo ilgiau su žmogumi gyveni, tuo labiau iš žvilgsnio, iš vieno atodūsio, iš to, kaip jis ateina namo supranti, kas jam yra. Su amžiumi pradedi vertinti žmogų, kuris yra šalia. Kai jaunas esi, gali pašūkauti, parėkauti, bet tik po to supranti, kad niekas dėl to geriau nepasidarė“, – teigia moteris.
Nors ją ir vyrą skiria 7 metų skirtumas, aktorė neslepia, kad tai – optimalus amžius, kuris turėtų skirti porą.
„Nežinau, ar gerai, kai susieina vienmečiai arba žmonės, kuriuos skiria po keliolika metų. Kai skirtumas itin didelis, kažkam veikiausiai tenka smarkiai taikytis prie kito žmogaus ir dažniausiai turbūt jaunesnis žmogus yra priverstas taikytis prie vyresniojo“, – kalba moteris.
Linkėjimas jaunoms poroms
Prisimindama ankstesnes santuokos sukaktuves, ji neslepia, kad sykį per jubliejų jos vyras ją labai nustebino.
„Labai gerai prisimenu, kaip šventėme 25-erių metų sukaktį. Aš visada pamiršdavau vestuvių metines, o jis visada jas prisimindavo su gėlėmis ir šampanu. O štai atėjo 25, užėjome į parduotuvę, aš perku šampaną, o jis į mane išpūstomis akimis pažiūrėjo: „O kam?“ Galvojau: gražiausia, tokią sukaktį sugebėjo pamiršti…“, – juokiasi ji.
O kokių gi sėkmingų patarimų Larisa Kalpokaitė turi jaunesniajai kartai?
„Jaunoms poroms norėčiau patarti neskubėti. Jei jau ir norisi skyrybų, reikia truputį palaukti, duoti tam laiko. Nors dieną, dvi. Gal viskas praeis. Jei trečią dieną dar vis galvoji, kad kito kelio nėra, tada jau ir imkis veiksmų. Bdte nėra šventų ir nei vienas žmogus neapsaugotas nuo klaidų“, – taria ji.
