Stebėdami elektros kainas biržoje, žmonės dažnai lieka sutrikę ir nepatenkinti, mat kai kurie už elektrą turi mokėti dvigubai daugiau. Negana to, tiekėjai randa būdų, kaip mulkinti žmones įvairiausiomis akcijomis ar abejotinomis pridėtinėmis vertėmis, už kurias reikia atitinkamai susimokėti.
Aktorė Larisa Kalpokaitė moka po 24 centus už elektros kilovatvalandę. Kokį tiekėjų siūlomą planą jai pasirinkti nuo Naujųjų, L. Kalpokaitei neaišku, o ir paaiškinimų sako nerandanti.
„Mes šioje situacijoje palikti kaip avelės, kai piemuo paleidžia į lauką, o aplink vilkai šnairuoja. O piemuo: „ai, avelės, ginkitės pačios“. Tai mes tokioje situacijoje – avių bandos“, – kalbėjo aktorė.
Tokių elektros vartotojų, kurie pasimetę tarp elektros tiekėjų planų, – ne vienas. Mat ir tiekėjas ne vienas ir planų ne po vieną siūlo.
„Šiai dienai mūsų kainos pasiūlymas nuo 32 centų yra sumažėjęs iki 29 centų už kilovatvalandę“, – sakė „Enefit Lietuva“ vadovas Vytenis Koryzna.
Tačiau tai kaina be papildomų mokesčių. Tad pilna „Enefit“ kilovatvalandės kaina – nuo 38 iki 41 cento, priklausomai kokiam laikotarpiui pasirašai sutartį. „Elektrum“ siūlo nuo 39 iki 41 cento už kilovatvalandę, o „Ignitis“ nuo kitų metų siūlo nuo 42 iki 55 centų už kilovatvalandę planus. O pasirinkus kai kuriuos planus, dar teks mokėti ir 3 eurų abonentinį mokestį. Ir kaip sako tiekėjai – tai jau smarkiai atpiginti planai.
„Nuo rugpjūčio mėnesio kainų iki šio mėnesio kainų pamažėjimas yra apie 25 procentai“, – teigė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.
„Savo ilgalaikėms sutartims kainas sumažinome apie 10 procentų“, – sakė „Enefit Lietuva“ vadovas Vytenis Koryzna.
Tačiau ekspertai mato, kad biržoje kainos mažėjo gerokai daugiau nei sumažino tiekėjai.
„Rugpjūčio mėnesį elektros kainos biržoje buvo 45-50 centų – nepridėjus tinklų, nepridėjus mokesčių. Dabar ji biržoje yra apie 20 centų. Tai tas sumažėjimas yra daugiau nei per pusę“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Rugpjūtį elektros kainos vidurkis biržoje buvo 48 centai, rugsėjį 36, o spalį vos 19 centų už kilovatvalandę. Pirmosiomis lapkričio savaitėmis buvo ir 11, ir 30 centų. Tačiau kodėl biržoje kainai kritus, elektros tiekėjai drastiškai mažinti kainų neskuba?
„Paaiškinkit bent žmonėm, paaiškinkit. Man toks įspūdis, kad valdžioje sėdintys, gal ministras supranta. Tai gal išeikit į televizijos ekraną ir pensininkams paaiškinkit, kodėl taip yra?“, – piktinosi L. Kalpokaitė.
Tačiau ministras į tiekėjų reikalus nagų nekiša.
„Jie bus priversti mažinti kainas. Konkurencija rinkoje yra ir manau, kad kainų pasislinkimą, pasikeitimą matysime jau ateinančių metų pirmą pusmetį“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tiekėjai tikina, kad elektros piginti tiek, kiek ji pinga biržoje, niekaip negali.
„Šitas trumpalaikis kainos sumažėjimo momentas tik labai nedidele apimtimi įtakoja“, – aiškino V. Koryzna.
„Tiekėjų pasiūlymai visada atspindi ateities kainas. Reiškia, kad tiekėjai įvertina įvairias rizikas – kiek tos kainos gali svyruoti, kiek vartotojai vartos“, – antrino A. Kavaliauskas.
„Jie nemažins jums kainos, nes yra galimybė papildomai užsidirbti pinigų. Ir jie tikrai tą dalyką darys, nes svertų tai nėra reguliuoti“, – savo ruožtu nesutiko Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Panašu, kaip sako kai kurie politikai, verslininkai greiti kainas reguliuoti tik į vieną pusę. Žinoma, naudingą sau, o ne žmonėms.
„Degalų rinkoje darosi lygiai tas pats. Naftos kaina pakyla, degalinėse žaibiškai pamatom kainų pakilimą, o kai naftos kaina krenta, kažkodėl degalinėse gerokai vėliau nukrenta, ir nukrenta ne tiek, kiek krenta naftos barelio kaina“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.
Elektros rinką prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Bet jos vadovas Renatas Pocius pakomentuoti, kas vyksta su elektros kainomis, laiko nerado. O kol valdžios institucijos tyli, dešimtys tūkstančių žmonių dar šiemet, pasibaigus senosioms sutartims, turės pasirašyti naujas. Dauguma tiekėjų siūlo dabartinius elektros tarifus fiksuoti ilgam, kai kurie net iki 7 metų.
„Aš tada išvis nesuprantu konkurencijos sąvokos, jeigu tu pasirašai sutartį, kaip į vergovę. Pasirašai 5 ar 7 metams, o kaina tuo tarpu nukrenta. Aš galvoju, kad žmogus praranda galimybę pasirinkti“, – kalbėjo L. Kalpokaitė.
Tiekėjai siūlo aukštas kainas fiksuoti ilgam, nors elektra ateityje turėtų pigti ir gana ženkliai.
„Kalbama apie tai, kad gali būti, kad dar turėsime dvi liesas žiemas, bet paskui bus riebios“, – sakė V. Jankauskas.
Ypač elektra atpigs, kai už valdžios dalijamas kompensacijas žmonės ir įmonės prisistatys saulės ir vėjo elektrinių ir pajusime elektros perteklių. O dabar, jei žmogus nori iš tiekėjų pirkti žaliąją elektrą, kai kurie liepia susimokėti brangiau nei už paprastą. Pavyzdžiui, įmonei „Elektrum“ už ekologiškesnę elektrą teks papildomai kas mėnesį sumokėti pusantro euro.
„Keiktis negaliu, bet galiu pasakyti, kad tai yra mokestis, skirtas durniams“, – rėžė R. Žemaitaitis.
Paradoksas, bet brangiausiai kai kurie tiekėjai nori parduoti tą elektrą, kuri pigiausia.
„Tai, ką jie gamina saulės ar vėjo elektrinėse, savikaina yra 5, gal 6 centai. Jei jie parduoda po 20 – tai matom, koks skirtumas“, – sakė V. Jankauskas.
O valdžia, nors ir pripažįsta, kad tiekėjai elgiasi netinkamai, kištis nežada.
„Žalioji energija, jeigu žiūrėsime pagal gamybos sąnaudas, šiai dienai yra pigesnė. Manau, kad tikrai keistai atrodo toks dalykas. <...> Kadangi turime rinką, yra žaidėjai, ta rinka, kaip ir telekomunikacijų rinka, po truputėlį įsivažiuos, patikėkite manimi. Tikrai konkurencija bus didelė“, – neabejojo D. Kreivys.
O kas galvoja, kad išloš pasirinkdamas planą, kuriame elektros kaina svyruoja pagal jos pokyčius biržoje, taip pat turi būti atidūs. Jei skaitiklis neišmanus, teks mokėti ne pagal valandas ir kaip kasdien kinta, o tiek, kiek bus mėnesio vidurkis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
