Vykstant Viktorijos ir Lauryno Suodaičių santykių aiškinimuisi, neabejingi liko ne tik draugai bei artimieji, tačiau ir visa Lietuva.
Lyg pro padininamąjį stiklą net nepažįstami žmonės stebi, kokia tvarka vyksta pasimatymai su kūdikiu, kaip santykius aiškinasi sutuoktiniai ir kaip toliau klosis dviejų žmonių likimai.
Tiek Viktorija, tiek Laurynas Suodaičiai socialiniame tinkle viešai dalijasi pasakojimais apie susitikimus, todėl ne vienam stebėtojui kilo klausimas, ar vaiko pasimatymai su tėčiu, kuris galimai smurtavo prieš mamą, yra leistini ir kokia tvarka jie vyksta?
Bendrauja su visa šeima
Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė.
Pasak pašnekovės, vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną – žodžiu, raštu ar bet kuria kita forma – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus.
„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti.
Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – sako ekspertė.
Vaikams ieškoma saugi aplinka
Jos teigimu, jei šeimoje registruotas smurtas tarp suaugusių žmonių, neliečiant vaikų, visų pirma, būtina pasirūpinti, kad vaikas liktų saugioje aplinkoje. Dažniausiai tai būna namai, sava aplinka arba artimų žmonių, kurie gali suteikti visapusišką gerovę, priežiūra.
Vis tik tais atvejais, kai namuose nėra saugu, o vaiko interesų tėvai užtikrinti negali, vaikai apgyvendinami saugioje aplinkoje – pas giminaičius arba emociniais ryšiais susijusius asmenis.
Jei tokių nėra – pas budinčius globotojus: „Būtina pažymėti, kad pirmiausia ieškome senelių, močiučių, dėdžių, tetų ir kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys.
Vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo galimo smurto arba kitų neigiamų padarinių, galinčių grėsti namuose“, – teigia U.Klingerė.
Tėvai gali matytis net po smurto
Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis pasirodo informacija, kad L.Suodaitis susitinka su savo sūnumi, jam leidžiama matytis, o pastarasis pasimatymas įvyko Vingio parke.
Ar net įtakus smurtą šeimoje, susitikimai nėra ribojami?
Kaip aiškina ekspertė, net po įvykusio smurto, jei vaikas jo nepatyrė, tėvų teisė su vaikais matytis ir bendrauti išlieka: „Jeigu vienas iš tėvų smurtavo prieš kitą, tokiu atveju, kol teisėsauga aiškinasi visas įvykių aplinkybes, įtariamajam smurtu gali būti taikomos kardomosios priemonės, dažnai ribojančios suaugusiųjų bendravimą.
Jei dėl kardomųjų priemonių nėra apribotas galimai smurtavusio tėvo ar mamos bendravimas su vaiku, dėl visų bendravimo aplinkybių – susitikimų dažnumo, vietos, trukmės ir kt. – tėvai turėtų nuspręsti drauge, jiems susitarti gali padėti vaiko teisių gynėjai, mediatoriai, o nepavykstant rasti vieningų sprendimų, laikiną privalomą bendravimo su vaiku tvarką gali nustatyti teismas.
Minėtomis aplinkybėmis, vaiko susitikimas su vienu iš tėvų, kuris įtariamas smurtu, gali vykti lydint ir stebint artimiems žmonėms arba specialistams – tai taip pat turėtų būti nuspręsta teisminiu keliu“, – teigia pašnekovė.
Kviečia tartis su specialistais
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Jeigu tėvams kyla kokių nors klausimų ar abejonių, visada galima pasitarti su vaiko teisių gynėjais ir sužinoti, kur kreiptis pagalbos. Dar kartą primename, jog vaikui reikalingi abu tėvai ir vien dėl savo vaiko gerovės verta stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Taip pat kviečiame žiūrėti ir Viktorijos bei Lauryno Suodaičių pokalbį apie šeimą, santykius bei meilę.
