Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių.
Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžio turguje prekiaujanti Ona tikina, kad pirkėjai geriau prašo į maišelį įdėti papildomą uogą nei sutinka imti kelis centus grąžos.
„Jie visai nebereikalingi, nes pirkėjai nenori imti ir mums labai negerai. [Centai] net sužaliavę“, – teigė moteris.
Nedžiugina vadinamieji „variokai“ ir daugelio kalbintų pirkėjų:
„Išmest gaila. Neišmetu, bet už juos nupirkt nieko negali.“
„Jie labai nemalonūs ir labai nesinori jų piniginėj laikyti, nes labai maišo.“
„Labai nesimato tokiame amžiuje – 1 ir 2 labai nesiskiria. Namie susiskaičiuoju, į popieriuką suvynioju, tada jau einu išleisti, kai daugiau.“
Per metus Lietuva nusikaldina net 900 milijonų vienetų smulkių monetų. Lietuvos bankas jau senokai kuria planą, kad vieno ir dviejų centų monetų kaldinti nebereikėtų. Dabar skelbia, kad ta data galėtų būti 2025 metų gegužė.
„Dažniausiai tos monetos panaudojamos tik vieną kartą pagal paskirtį, o toliau žmonės jas arba pameta, arba kaupia. Šiai dienai šių monetų jau esame išmėtę virš 2 milijonų eurų nuo euro įvedimo“, – sakė Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė.
Smulkių monetų apyvartoje tiek, kad tilptų į 11 traukinio vagonų. Lietuvos bankas siūlo dviračio neišradinėti ir galutinę pirkinių sumą, mokant grynaisiais, apvalinti kitų valstybių pavyzdžiu – iki penkių centų. Jei kaina baigtųsi 1, 2, 6 ar 7 centais, kaina mažėtų. Jei 3, 4, 8 ar 9 – didėtų. Šitaip pirkėjai išloštų ar prarastų ne daugiau kaip 2 centus.
Tiesa, kai kurie gyventojai mano, kad tai taptų dar viena proga padidinti kainas, tačiau labai dėl to nepergyvena:
„Apvalina, aišku, savo naudai, ne žmonių. Dėl centuko ubagais nenueisim.“
„Aš manau, kad [kainos] padidės, nemažins. Nieko, išgyvensim.“
„Gyvenimas gerėja, tai tas centas problemos nesudarys.“
„Turtingo žmogaus balsas, kad vienas ar du centai nieko nereiškia, tam tikrom žmonių grupėm gali reikšti labai daug. Mūsų prekybininkai ir paslaugų tiekėjai skuba pasinaudoti bet kokiu pokyčiu, kad pakeltų kainas. Niekas neduoda garantijos, kad kainos nekils“, – žmonėms antrino profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Nesižavi Lietuvos banko idėja ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai.
„Tas mechanizmas netobulas ir taip nereikėtų daryti. Matyt, kažkam bus nemažos pajamos – stambiesiems prekybos tinklams turbūt bus didelės sumos – sakė Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus
Didieji prekybininkai ne kartą viešai svarstė, kad pirkėjai nepasitenkinimą dėl netikslios grąžos tikriausiai išlietų kasininkams. Smulkių monetų jau atsisakė Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija.
„Pažiūrėjus į jų patirtį, ar prekybininkai pakėlė kainas? Matome, kad ne. Ar infliacija dėl apvalinimo didėjo? Matome, kad ne“, – teigė E. Lisinskaitė.
Pirmą iš trijų balsavimų Seime šis klausimas įveikė lengvai. Dabar parlamentas laukia Vyriausybės išvados ir toliau balsuoti ketina jau rudens sesijoje.
„Netgi to vieno cento nominali vertė yra mažesnė nei kainuoja pagaminti tą monetą ir atsivežti“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Profsąjungoms kliūva ir tai, kad apvalinimas galiotų tik atsiskaitant grynaisiais.
„Sąmoningas stūmimas prie elektroninių pinigų, tai irgi atrodo nepriimtina, nes matome nesąžiningumo principą, kad vienu atveju apvalinama, kitu – ne“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Net ir nebekaldinant naujų 1 ir 2 centų monetų nuo 2025-ųjų gegužės, dabartinės monetos apyvartoje cirkuliuotų ir toliau. Lietuvos bankas tikisi, kad apyvartoje jų nebeliktų dar po 2–3 metų. Bankas mano, kad taip valstybė kasmet galėtų sutaupyti arti 4 milijonų eurų.
