Pasieniečiai už beveik 5 milijonus eurų užsimojo nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius su naktinio matymo įranga. Jie būtų panašūs į lėktuvus, bet pakilti turėtų vertikaliai kaip sraigtasparniai, nutolti nuo valdymo stoties per 100 kilometrų, išsilaikyti ore trečdalį paros, būti atsparūs priešo ar kontrabandininkų antidronų sistemoms.
Lietuviai tokių orlaivių dar negamina, tad pirkimas veikiausiai vyks iš užsienio. Beje, ir lėšos šiam pirkiniui numatytos europinės.
Lietuvos pasienio tarnyba užsimojo nusipirkti tris bepiločius orlaivius. Tokių orlaivių tarnyba iki šiol neturi ir žada juos naudoti išorinės Europos Sąjungos sienos stebėsenai, per kurią plūsta nelegalūs migrantai ir kontrabanda.
„Tai būtų mūsų didžiausi įsigyjami bepiločiai orlaiviai, neturime tokio dydžio. Dideli, nes gali skristi daugiau nei 120 kilometrų atstumą, iš to atstumo galime gauti vaizdo medžiagą tiesiogiai ir valdyti orlaivį“, – sakė VSAT Aviacijos valdybos viršininkas Rolandas Volskis.
Paskelbusi viešąjį pirkimą tarnyba laukia gamintojų pasiūlymų ir žada sumokėti beveik 5 milijonus eurų – tiesa, ne tik už pačius orlaivius, bet ir už visą jų sistemą. Ją turėtų sudaryti trys ilgojo nuotolio bepiločiai orlaiviai su vertikalaus pakilimo ir nutūpimo funkcijomis, šilumos vaizdo kameromis, lazeriniais žymekliais, atstumo matuokliais, ore jie turės išsilaikyti ne mažiau 8 valandų.
„Tai greičiausiai bus elektrinis dronas, kuris turės kilti ir leistis kaip sraigtasparnis. Ore turės išbūti ilgą laiką, turės turėti lėktuvo sparnus“, – kalbėjo karybos ekspertas Darius Antanaitis.
„Jie būtų išnaudojami universaliai – galėtume ir žmogaus paiešką atlikti miškuose. Kai dingsta žmogus, nebūtina kelti sraigtasparnio, galima būtų skristi su bepiločiu orlaiviu“, – teigė R. Volskis.
Už europinės „Sienos ir vizos“ programos lėšas pasirengusi nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius, Lietuva su kitomis regiono valstybėmis kuria vadinamąją „dronų sieną“, kuri bepiločiais orlaiviais nuo Norvegijos iki Lenkijos leistų saugoti išorines šalių sienas. O kilus poreikiui, šie orlaiviai tarnautų ir kariniams tikslams.
„Yra integrali ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis. Ši technika reikalui esant būtų naudojama ir gynybiniams tikslams. Taikos metu būtų naudojama sienos funkcijų užtikrinimui“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.
Lietuvoje tokių negamina
Išvydę viešojo pirkimo sąlygas, Lietuvos dronų gamintojai tvirtina tokių orlaivių dar negaminantys, tad prognozuoja, kad tarnyba juos pirks iš užsienio.
„Lietuvoje mes neturime galimybių gaminti tokio tipo orlaivių. Gal ateityje galėtų atsirasti, bet tokią sistemą sukurti užrunka ne vienus, du, tris metus. <…> Iš regiono tik latviai gamina tokio dydžio bepiločius orlaivius“, – teigė „Granta Autonomy“ direktorius Gediminas Guoba.
O karybos ekspertas Darius Antanaitis tvirtina, kad trijų naujų ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių Lietuvai, su Rusija ir Baltarusija turinčiai beveik 1000 kilometrų sieną, bus per maža ir ragina pasieniečius planuoti daugiau tokių įsigijimų.
„Bepilotės sistemos naudingos, nes padeda taupyti lėšas. Gali naudoti sraigtasparnį ar lėktuvą, kurio valandos kaina milžiniška. Žmones siųsti brangu ir pavojinga. Kuo daugiau dronų, bepiločių sistemų, robotizuotų sistemų pakeis žmones ar techniką.
3 dronų nepakanka. Vienas skraido, kitas remonte, trečias paruoštas skraidyti. Uždengti mūsų sieną dronais reikėtų daugiau dronų, ir ne tik skraidančių, bet ir plaukiančių, važiuojančių“, – kalbėjo ekspertas.
Beje, pasienio tarnyba už pustrečio milijono eurų jau yra užsakiusi ir 3 latviškus ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius. Tiesa, jie negalės būti naudojami tik Lietuvoje, mat įsigyti pagal europinę „Frontex“ programą turės skraidyti ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Ukrainai prieš dvejus metus Lietuva yra perdavusi 10 milijonų eurų vertės „Bayraktar“ bepilotį orlaivį, tačiau D. Antanaitis ragina apie šio aparato pirkimus nebegalvoti, mat jis esą yra per lėtas ir bus pernelyg lengvas priešo grobis.
