Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. Šiemet valstybė artėja prie antirekordo – per metus mūsų šalyje gali gimti mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių. Per pirmą 2023-iųjų pusmetį jų gimė mažiau nei 10 tūkstančių.
Gimstamumo rodiklius stebintys ekspertai aiškina, kad Lietuvos šeimos keičiasi: joms reikia ne tik vaiko pinigų, bet ir subalansuotų paslaugų tam, kad vaikų auginimas tėvams netaptų per didele našta ir jie galėtų lengvai derinti laisvalaikį, darbą bei vaikų auginimą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šiaulių ligoninėje Raimonda džiaugiasi papilnėjusia šeima. Moteriai gimė pirmas vaikas, sūnus Dovydas.
„Laikas jau, norėjosi. Vis vieną dėl to ir gyvename, kad šeimą kurtume“, – sakė moteris.
Tiesa, toks džiaugsmas Šiaulių ligoninės moters ir vaiko kliniką aplanko vis rečiau. Naujagimių ten kasmet mažiau.
„Gimdymų skaičius, nors ir labai liūdna, bet mažėja. Praeitais metais per visus metus turėjome 1662 gimdyves, tai per pusmetį 850. O dabar per pusmetį mes turėjome tik 780“, – skaičiavo kliniko
Šią tendenciją pastebi visos Lietuvos medikai. Per pirmąjį šių metų pusmetį, Valstybės duomenų agentūra užregistravo 9819 kūdikių. Tai yra daugiau nei tūkstančiu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šeimos susilaukia mažiau vaikų, tai daro vėliau.
„Gimdyvės senėja. Na, negražu gal taip sakyti, bet jos gimdo vėliau. Kadangi mūsų gimdyvės vyresnės, natūralu, kad joms atsiranda visokiausių problemų. Gimdyti ateina moteris, kuri turi ligų kraitelę“, – sakė J. Anužis.
„Jeigu dar 2016 metais Lietuvoje gimė daugiau nei 30 tūkstančių vaikų, tai šiais metais tikėtina, kad nepasieksime nei 20 tūkstančių. Tai yra kritimas trečdaliu per 7 metus“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Suminis gimstamumo rodiklis parodo, kiek vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį, pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas išliktų nepakitęs. Lietuvoje šis rodiklis eilę metų ritasi žemyn. Tam, kad užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Reiškia, viena moteris turėtų pagimdyti daugiau nei 2 vaikus. Tačiau Lietuvoje rodiklis beveik dvigubai mažesnis. Šalis šiuo metu atsilieka ir nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Vienintelis išsigelbėjimas yra atsakingas imigracijos skatinimas. Ta duobė jau padaryta ir jau yra pakankamai didelė“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekspertai aiškina, kad gimstamumo rodiklius gerokai sumažino emigruojantys Lietuvos gyventojai, mažėjantis galinčių gimdyti moterų skaičius. O ir noras gimdyti Lietuvoje sumažėjo. Šeimos atideda savo planus turėti vaikų, jei šalyje jaučia nestabilumą. Esą pasikeitė ir pati kultūra.
„Jau praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje pradėjome stebėti, kad veikia kiti veiksniai, susiję su šeimos transformacija ir tam tikrų vakarietiškų vertybių įsigalėjimu su modernia kontracepcija. Tie veiksniai lėmė tai, kad ne tik vaikų susilaukiama mažiau, bet jų susilaukimas atidedamas vėlesniam amžiui. Ir daugiau jų susilaukiama ne santuokoje“, – aiškino Vilniaus universiteto lektorė Dovilė Galdauskaitė.
1990-aisiais moterys pirmo vaiko susilaukdavo vidutiniškai 23 metų amžiaus, o 2022-aisiais jau 28-erių. Gimstamumą mažina ir pasikeitusios vertybės.
„Jaunesnioji karta vis labiau linksta į savirealizaciją, vis labiau ieško savęs įvairiose srityse ir nesieja savo tapatumo su šeimos kūrimu, ieško kaip save realizuoti nekuriant šeimos arba šeimos kūrimą atidedant vėliau. Gaunasi, kad kuo labiau atidedi šeimos kūrimą, tuo labiau tikėtina, kad mažiau vaikų ir susilauksi“, – kalbėjo D. Galdauskaitė.
Štai ką apie situaciją sakė kalbinti vilniečiai:
„Reikėtų susitvarkyti finansines problemas Lietuvoje, nes tų pajamų tikrai neišeina jaunoms poroms gauti labai daug ir kartais jų pritrūksta, vertiesi per galvą, o tai galų gale tave atstumia nuo vaikų darymo.“
„Čia patogus gyvenimas gal trukdo tą gimstamumą kažkaip auginti, nes žmonės gal nelinkę. Vis tiek vaiką turėti yra pasiaukojimas. Gerai gyvenam ir nenorim aukotis.“
„Mūsų karta nori patogumo, jaunesni už mus dar labiau. Žmonės tiesiog turi kitas vertybes. Aš labai sunkiai įsivaizduočiau, kad ekonominiais dalykais žmonių vertybes galima pakeisti.“
Dauguma ekspertų vieningai sutaria, kad šeimas susilaukti vaikų šiais laikais skatinti reikia ne tik vaiko pinigais, bet ir kokybiška paslaugų sistemą. Šiuolaikiniams tėvams reikia sudaryti tokias sąlygas, kad būtų galima lengvai derinti asmeninį gyvenimą, darbą, vaikų auginimą.
„Darželiai, mokyklos, pomokyklinė veikla. <...> Prancūzija, kur gimstamumas nemažas, Švedija, Airija, ten labai daug investuojama į vaikų užimtumą, į darbo rinkos lankstumą, tam, kad tiek moterys, tiek vyrai galėtų derinti šeimą su darbu. Ten populiaresnis darbas ne pilną darbo etatą“, – sakė Ž. Mauricas.
Seimo opozicijos atstovai šiuo metu mano, kad dabartinė valdžia per mažai dėmesio skiria šeimos politikai.
„Labai norėtųsi, kad mokesčių reforma duotų stabilių įplaukų į biudžetą, kad iš stabilių įplaukų galima būtų skirti savivaldai daugiau pinigų, kuri galėtų pastatyti darželius, kad galėtų dienos užimtumo grupės veikti moksleiviams, kurie lieka be tėvų. Va ko reikia“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Kiek yra kalbama apie šeimą, ir kaip yra kalbama apie šeimą. Praktiškai apie tai nekalbama. Kalbama apie skurdą, nelygybę – tas yra gerai, tai yra socialiniai reikalai – bet šeimos politikos reikalai yra užleisti“, – antrino Demokratų frakcijos narys Linas Kukuraitis.
„Mes pavasarį Seimo sesijoje priėmėme ligos ir motinystės įstatymo pataisas, kurios padeda subalansuoti šeimyninius ir darbinius įsipareigojimus. Taip pat paderinome tėvams, kurie tėvystės ar motinystės atostogose, papildomai dirbti būnant tėvystės atostogų režimu. Man atrodo, kad šeimos politika yra prioritetinė šios Vyriausybės“, – sakė konservatorius Justas Džiugelis.
Seime šiuo metu politikai bando susitarti – tarp partijų žada pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl vieningos demografinės politikos. Tiesa, kokie tikslai ar konkrečios priemonės gyventojų skaičiui stabilizuoti atguls dokumente ar kiek pinigų reikės visko įgyvendinimui – kol kas neaišku.
