Į Lenkiją lietuviai iki šiol vyko dažniausiai autobusais ar automobiliais. Nuo gruodžio 11 d. kaimyninė šalis bus pasiekiama ir traukiniais. Tačiau bilietų iš Vilniaus į Varšuvą ir Krokuvą gruodžiui liko vos 100, o kai kuriomis dienomis jie ir visai išpirkti. Gyventojai Lenkijoje planuoja ne tik apsipirkti šventėms, bet ir švęsti Naujuosius metus.
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasakojo, kad netrukus į Lenkiją vyks apsipirkti šventėms.
„Vos pasirodžius naujienoms apie naują maršrutą į Varšuvą, nusipirkome su šeima bilietus vienam gruodžio savaitgaliui. Lenkijos sostinėje žadame aplankyti kalėdinį miestelį ir nupirkti artimiesiems dovanų. Taip ne tik sutaupysime, bet ir gerai praleisime laiką“, – vylėsi moteris.
Kita vilnietė Laura Lenkijoje žada švęsti Naujuosius metus.
„Lietuvoje kainos kosminės. Naujųjų metų savaitgalis Palangos viešbutyje su vakariene ir koncertine programa kainuoja kelis šimtus eurų. Beje, traukinio bilietai į Lietuvos pajūrį ir Lenkiją atsieina beveik tiek pat. Į Lenkiją nuvažiuoti netgi pigiau, apgyvendinimas ten kainuos irgi mažiau. Todėl ir nusprendėme su draugų kompanija vykti į Varšuvą“, – neslėpė moteris.
„Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje skelbiama, kad bilietas iš Vilniaus į Varšuvą kainuoja 25 eurus, o iš Kauno į Varšuvą 20 eurų. Tuo metu iš Vilniaus į Krokuvą – 30 eurų, o iš Kauno į Krokuvą – 25 eurus.
Gruodžio mėnesiui liko apie 100 bilietų
„Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė patvirtino, kad nuo gruodžio 11 d. startuojantys traukinių reisai Vilnius –Varšuva (Krokuva) susilaukė išties didelio klientų susidomėjimo.
„Per pirmąsias bilietų į šiuos traukinius pardavimo dienas pardavėme beveik 900 bilietų į šio maršruto reisus iki sausio 5 d.
Populiariausios kelionės yra į Varšuvą. Į šį miestą vyksta maždaug dvigubai daugiau keleivių nei į Krokuvą. Šiuo metu pastebime, kad klientai dažniausiai renkasi 3–4 dienų pirmyn–atgal keliones“, – komentavo K. Dzikaraitė.
Anot jos, kol kas populiariausios kelionių datos šiemet – nuo gruodžio 22 d. iki pirmųjų sausio dienų.
„Šiomis datomis, ypač savaitgaliais, praktiškai visi geležinkelių „LTG Link“ kanaluose parduodami bilietai jau yra išparduoti. Šiuo metu gruodžio mėnesiui bendrovės sistemoje yra likę apie šimtą laisvų traukinių į Lenkiją bilietų.
Visgi, primename, kad bilietus į šio maršruto traukinius galima įsigyti tiek per „LTG Link“ kanalus („LTG Link“ interneto svetainė, mobilioji programėlė arba bilietų kasos), tiek per partnerių „PKP Intercity“ puslapį, tad, nespėjus įsigyti bilietų, visuomet kviečiame arba rinktis kitą kasdien kursuojantį traukinį, arba pabandyti bilietus įsigyti per „PKP Intercity“ puslapį“, – patarė specialistė.
Jos teigimu, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teritorija vykstančiuose traukiniuose tarptautinio susisiekimo keleiviams yra rezervuota po vieną traukinio vagoną, o šio maršruto bilietus įsigyjantiems klientams siūloma itin patraukli bilietų kaina.
„Iš viso maršrutu Vilnius–Mockava kursuojančiuose traukiniuose yra iki 130 vietų. Tai reiškia, kad likusias vietas gali įsigyti ir šalių viduje keliaujantys asmenys – pavyzdžiui, šiais reisais klientai gali patogiai keliauti tarp Vilniaus ir Marijampolės.
Šios tarptautinės kelionės tikrai jau spėjo susilaukti keleivių dėmesio. Traukiniai į Varšuvą ir Krokuvą kursuos kasdien, todėl klientai turės plačias pasirinkimo galimybes. Žinoma, ateityje, jei bus matomas poreikis, bus vertinamos ir papildomos galimybės jį atliepti“, – svarstė K. Dzikaraitė.
Kodėl Lenkijoje pigiau?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas išvardijo keletą aspektų, kodėl Lenkijoje apsipirkti galima pigiau.
„Maisto produktams Lenkijoje yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Tuo metu Lietuvoje mažesnio PVM maisto produktams nėra. Taip pat Lenkijoje svyruoja valiutos – zloto kaina. Pavasarį zloto kursas buvo nukritęs. Valiutos kurso svyravimai yra labai svarbūs, jei zloto kursas krenta euro vertė kyla. Todėl lietuviams lenkiškos prekės tampa labiau įperkamos.
Dar Lenkijoje yra didesnė rinka. Lietuvoje pramonėje dominuoja smulkesnės įmonės, jos negamina prekių tokiais dideliais kiekiais, kaip Lenkijoje. Pavyzdžiui, ten įmonės žaliavų gali nusipirkti pigiau, nes jų perka didesniais kiekiais. Todėl gauna nuolaidų,“ – vardijo ekonomistas.
Vis tik pasak A. Izgorodino, ateityje Lenkija nebegalės taip agresyviai skatinti savo ekonomikos mažesniais mokesčiais.
„Visose Rytų valstybėse skolinimosi kaina pastaruoju metu pakilo dėl recesijos ir neapibrėžtumo. Gali būti, kad Lenkija turės sumažinti savo ekonomikos skatinimo priemonių dydį, jeigu situacija rinkose blogės. Tad gali būti, kad tada ir kainos Lenkijoje padidės,“ – prognozavo ekonomistas.
