Lietuvos naujų automobilių rinka šiemet demonstruoja ryškų augimą. Dar niekada naujų mašinų pardavimai taip sparčiai neaugo. Tačiau dėl kokių priežasčių tautiečiai taip graibsto naujas transporto priemones?
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį šalyje buvo parduota net 39,8 proc. daugiau naujų automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Birželio mėnesio rezultatai taip pat išsiskyrė – paklausa išaugo 38,2 proc.
„AutoTyrimų“ duomenimis, 2025 m. sausį-birželį Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 22 815 naujų lengvųjų automobilių. Be to, šiemet lietuviai taip pat rodo didesnį susidomėjimą elektromobiliais. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų paklausa išaugo 42,3 proc. – iki 884 vienetų.
Vis dėlto atidžiau panagrinėjus šiuos duomenis, susidaro dviprasmiškas vaizdas.
Augimą lėmė kelios priežastys
Lietuvos naujų automobilių rinka šiuo metu išgyvena itin spartų augimą, pranokusį net optimistiškiausias prognozes. Pasak „Moller Baltic Import“ generalinio direktoriaus Justo Nekrošiaus, šį šuolį daugiausia lėmė verslo segmentas.
„Matome, kad įmonės labai aktyviai atnaujina savo transporto parkus, o tai atsispindi ir išskirtiniuose mūsų prekės ženklų – „Volkswagen“ ir „Audi“ – rezultatuose. Ypač džiugina tai, kad klientai vis labiau teikia pirmenybę tvariems mobilumo sprendimams. Kartu su valstybės parama elektromobilių įsigijimui tai kuria palankesnes sąlygas visai rinkai“, – sako J. Nekrošius.
Savo įžvalgomis dalijasi ir „Auto 100 AS“ („Škoda“ importuotojo Baltijos šalims) Lietuvos filialo vadovas Marius Sasnauskas. Jo teigimu, automobilių rinkos augimą pirmąjį pusmetį lėmė keli pagrindiniai veiksniai: makroekonominis stabilumas, aukštas vartotojų pasitikėjimo indeksas bei mažėjantis euribor rodiklis.
„Palankios ekonominės aplinkybės skatina tiek verslus, tiek gyventojus aktyviau atnaujinti automobilius ir jų parkus. Tačiau vien ekonomikos augimo nepakanka – svarbų postūmį suteikė ir atnaujinta modelių gama bei lankstūs pasiūlymai skirtingiems segmentams“, – sako M. Sasnauskas.
Jis taip pat pažymi, kad tam tikrą poveikį turėjo sezoniškumas – dalis užsakymų natūraliai koncentruojasi metų pradžioje. Be to, rinkos augimą sustiprino trumpalaikės nuomos bei automobilių dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių užsakymai, todėl tikėtina, kad iki metų pabaigos augimo tempas šiek tiek išsilygins.
„Audi“ atstovai pabrėžia, kad aktyvus automobilių parkų atnaujinimas taip pat susijęs su bendra ekonomine situacija: augančia Lietuvos ekonomika, tarp aukščiausių ES išsilaikančiu vartotojų pasitikėjimo indeksu, didėjančiomis įmonių bei gyventojų pajamomis. Tai leidžia rinktis brangesnius, aukštesnės kokybės automobilius bei technologinius sprendimus.
Vertinant visą Baltijos regioną, specialistai išskiria du esminius skirtumus tarp šalių – tai vietos ekonominė padėtis ir automobilių apmokestinimo politika. Šiuo metu Lietuvos įmonės turi palankesnes sąlygas įsigyti naujus automobilius, tačiau tai lemia ne vien tik finansiniai, bet ir struktūriniai veiksniai – nuo vartotojų elgsenos iki fiskalinių sprendimų.
Įmonės diktuoja naujų automobilių rinkos tempą
Kaip ir pernai, „Toyota“ išlieka neabejotina lyderė Lietuvos naujų automobilių rinkoje. 2025 metų pirmąjį pusmetį šio gamintojo pardavimai išaugo 47 proc. – iš viso užregistruoti 4 940 nauji automobiliai. Tačiau „AutoTyrimų“ duomenys atskleidžia, kad šį augimą lėmė ne individualūs pirkėjai, o įmonės – jos įsigijo net 3 378 „Toyota“ markės automobilius. Palyginus, fiziniai asmenys įsigijo „tik“ 1 562 vienetus.
Antroje vietoje įsitvirtino „Volkswagen“, per pusmetį padidinusi pardavimus net 129 proc. – iki 3 689 automobilių. Kaip ir „Toyota“ markės atveju, „Volkswagen“ pagrindiniu klientu tapo verslas, kuris įsigijo 3 017 automobilių, o štai fiziniai asmenys nupirko 672 automobilius.
Trečiąją vietą rinkoje išlaikė „Škoda“, kurios registracijų skaičius šoktelėjo 30 proc. ir pasiekė 2 784 vienetus. Kaip ir kitų dviejų lyderių atveju, didžiąją dalį – 2 093 – įsigijo juridiniai asmenys, o fiziniams pirkėjams teko 691 automobilis.
Tarp fizinių pirkėjų – kitokie pasirinkimai
Jeigu Lietuvos naujų automobilių rinką vertintume ne pagal bendrą pardavimų kiekį, o pagal tai, kuriuos automobilius gyventojai dažniausiai perka už savo pinigus ir kokią procentinę dalį jie sudaro bendrų pardavimų, populiariausių markių trejetukas atrodytų kitaip.
Pavyzdžiui, „Audi“ markės automobilius Lietuvoje dažniau perka fiziniai asmenys nei įmonės. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius fiziniai asmenys įsigijo 499 „Audi“ automobilius, o juridiniai – 381.
Į šį trejetuką patenka ir „Kia“. Nors šios markės pardavimai šiemet sumažėjo 28 proc., fiziniams asmenims vis tiek parduota daugiau nei įmonėms: 511 prieš 411.
„Nissan“ taip pat nusipelnė atskiro paminėjimo. Šios markės automobilių paklausa augo 50 proc. Fiziniai asmenys įsigijo 511 naujų „Nissan“ modelių, o įmonės – 378 vienetus.
Kinijos gamintojai – nišiniai
Pastaraisiais metais Europoje aktyviai besiplečiantys Kinijos automobilių gamintojai Lietuvoje susiduria su vangiu vartotojų susidomėjimu. Nors rinkoje jau galima rasti keletą Kinijos prekės ženklų – BYD, DFSK, Great Wall Motor, Lynk & Co, MG ir Xpeng – jų pardavimai kol kas nedemonstruoja proveržio.
Geriausiai šiemet sekasi BYD, kurios modelių Lietuvoje parduota 47 vienetai. Tuo metu DFSK (Seres) šiemet apskritai nesulaukė nei vieno pirkėjo, nors pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo parduoti du automobiliai.
Po pernykščio sėkmingo starto „Great Wall Motor“ šiemet susiduria su nuosmukiu – pardavimai smuko 63 proc., iki 20 automobilių.
Kiti prekės ženklai – „Lynk & Co“ ir „MG“ – kol kas fiksuoja panašų pardavimų tempą, atitinkamai 16 ir 20 vienetų.
Tuo tarpu „Xpeng“ tik ką pradėjo savo veiklą Lietuvoje, todėl žinomumas ir klientų pasitikėjimas dar tik formuojasi.
Latvijoje fiksuojamas atsigavimas
Daugelis gamintojų Baltijos šalis vertina kaip vieną bendrą regioninę rinką, tačiau kiekvienoje jų situacija vystosi skirtingai. Latvijoje naujų automobilių paklausa išlieka gana stabili – 2024 metais šalyje parduoti 17 128 nauji automobiliai, tai yra 7,2 proc. mažiau nei 2023-aisiais. Be to, rinka iki šiol nepriartėjo prie 2007-ųjų rekordo, kai per metus buvo parduoti 30 800 nauji automobiliai.
Vis dėlto 2025-ųjų metų pradžia rodo pozityvias tendencijas. Latvijos automobilių asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų lengvųjų automobilių registracijos išaugo 22,3 proc. – nuo 3905 vienetų pernai iki 4777 šiemet.
Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje populiariausios išlieka tos pačios trys markės: „Toyota“ (+35,2 proc.), „Škoda“ (+13,6 proc.) ir „Volkswagen“ (+20 proc.).
Estija atsigauna po šoko
Eilę metų Estija dažnai būdavo didžiausia naujų automobilių rinka Baltijos šalyse, tačiau 2025-aisiais šį titulą perims Lietuva. Pokytį lėmė mokesčių reforma, kuria siekiama skatinti mažiau taršaus transporto pasirinkimą – bet trumpuoju laikotarpiu tai turėjo priešingą poveikį.
Nuo šių metų Estijoje įsigaliojo nauji registracijos ir metiniai automobilių mokesčiai, priklausomi nuo CO2 emisijų ir kitų parametrų. Pavyzdžiui, norint įregistruoti Lietuvoje populiarų 2021 m. „Audi Q7“ su 3 litrų dyzeliniu varikliu, pirkėjui Estijoje tektų sumokėti beveik 3 000 eurų registracijos mokestį ir papildomai – 365 eurų metinį mokestį.
Šios naujovės išgąsdino tiek naujų, tiek naudotų automobilių pirkėjus, todėl 2025 metų pirmojo pusmečio statistika rodo aiškų rinkos kritimą.
Sausį buvo įregistruoti tik 531 nauji automobiliai (palyginti su 1577 pernai), vasarį – 624, kovą – 966, balandį – 1075, gegužę – 1411. Nors tendencija rodo nedidelį atsigavimą, bendra pusmečio dinamika išlieka neigiama. Pirmąjį 2025 m. pusmetį Estijoje užregistruoti 6 156 nauji automobiliai – tai 39,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais.
Estijoje populiariausių markių trejetukas yra kone identiškas Latviškam. Pirmoje vietoje pirmauja „Toyota“ (1 443 vnt), antroje – „Škoda“ (897 vnt), trečioje – „Volkswagen“ (564 vnt).
Augimo tendencijos išliks
„Moller Auto Baltic“ atstovai teigia, kad augimo tendencija Lietuvos naujų automobilių rinkoje dar tikrai nesibaigia. Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) statistika, Lietuvoje ir Latvijoje 2023 m. tūkstančiui gyventojų teko vos po 10 naujų automobilių registracijų, kai Estijoje – 17, o Europos Sąjungos vidurkis siekė net 24. Tai rodo, jog abi šalys turi reikšmingą potencialą rinkos plėtrai, o augimo galimybės išliks dar kelerius metus.
Žvelgiant į artimiausią perspektyvą, „Moller Auto Baltic“ prognozuoja, kad nuo 2026 metų rinką keis nauji CO2 reikalavimai, kurie skatins gamintojus labiau koncentruotis į elektromobilius bei įkraunamus hibridus. Tuo pačiu rinkoje atsiras daugiau Kinijos gamintojų siūlomų modelių, o technologinė pažanga – ypač susijusi su ryšio funkcijomis ir internetinėmis paslaugomis – taps vis svarbesniu konkurenciniu veiksniu.
Optimistiškai dėl kitų metų yra nusiteikęs ir „Auto 100 AS“ Lietuvos filialo vadovas M. Sasnauskas. Kalbėdamas apie 2026 metus, jis prognozuoja nuosaikų, bet tvarų rinkos augimą: „Jei ekonominė aplinka išliks stabili, pagrindą sudarys įprasti įmonių automobilių parkų atnaujinimo ciklai, nuosekli privačių klientų paklausa ir augantis dėmesys elektromobilumui.“
Populiariausi nauji automobiliai Lietuvoje
Vertinant individualių modelių populiarumą Lietuvoje, šiemet (2025 m. sausio-birželio mėn) daugiausiai buvo parduota kompaktiško „Toyota Yaris Cross“. „AutoTyrimų“ duomenimis, šiemet buvo parduoti 1 263 šio modelio vienetai.
Antroje vietoje pagal populiarumą Lietuvoje įsitvirtino „Toyota Corolla“. Japoniškos markės atstovai šalyje pardavė 1 144 šio modelio vienetus.
„AutoTyrimai“ duomenimis, trečioje vietoje įsitvirtino „Volkswagen Tiguan“. Jų buvo parduota 904 vienetai.
