Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje.
Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje.
„Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc., kad pablogės (likę teigia, kad ji nesikeis)“, – rašė ekonomistas.
Lietuvių optimizmas didesnis nei estų
Pasak jo, lietuviai taip pat teigiamai vertina ir mūsų valstybės ekonominę padėtį. Tuo metu estai savo šalies ekonominę padėtį vertina prasčiausiai visoje ES.
„Prie neigiamo Estijos ekonominės padėties vertinimo prisidėjo ir 2024 m. sausio 1 d. nuo 20 proc. iki 22 proc. išaugęs PVM (pridėtinės vertės mokesčio – red. past.) tarifas, kuris sumažino prekybos apimtys bei padidino infliaciją: Estijoje metinė infliacija 2024 m. sausio mėn. paspartėjo iki 5 proc. (nuo 4,3 proc. 2023 m. gruodžio mėn.), o Lietuvoje – infliacija sumenko iki 1 proc. (nuo 1,6 proc. 2023 m. gruodžio mėn.).
Estija taip pat planuoja nuo 2025 metų didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 proc. iki 22 proc., kas taip pat neprideda optimizmo gyventojams“, – rašė Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad ekonominė recesija ir pakankamai aukšti infliacijos rodikliai lemia atsirandančias kalbas, ar Estijoje nereikėtų atsisakyti idėjos didinti mokesčius.
„Lietuvoje kol kas apie mokesčių didinimą kalbama tik puse lūpų, tačiau po šiais metais vyksiančių rinkimų mes galime pasukti Estijos keliu (nes viešojo sektoriaus apetitas išaugo, o taip reikalinga mokesčių reforma taip ir nebuvo įgyvendinta).
Belieka tikėtis, kad mokesčių kėlimas nebus chaotiškas ir skubotas (kaip akcizas suskystintosioms naftos dujoms, kuris, beje, kitą savaitę, tikėtina, bus sumažintas 7 kartus) ir nesugriaus lietuvių optimizmo“, – vylėsi Ž. Mauricas.
Lietuvos ekonomika susitraukė
2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. eurų ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. eurų. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo teigiamas ir sudarė 0,03 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 0,3 proc.
2023 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo neigiamas ir sudarė -5,6 proc.