8 iš 10 jaunų žmonių (18-29 m.) patiria stresą ir vienišumo jausmą, parodė Vilniaus universiteto atlikta apklausa. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorius Paulius Skruibis teigia, kad tam įtakos turi ne tik socialiniai tinklai. Kita vertus, anot profesoriaus, kalbėdami apie jaunimą dažnai pamirštame kitą rizikos grupę.
Dar pernai Pasaulio Laimės indeksas rodė, kad Lietuvos gyventojai yra tarp 20 laimingiausių tautų, o jaunuoliai – patys laimingiausi pasaulyje, tačiau naujausias tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 jaunų žmonių patiria stresą ir vienišumo jausmą. Ar tikrai Lietuvoje – vienišumo epidemija?
Anot P. Skruibio, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ko klausiama tyrimo dalyvių. Iš tiesų vienišumo jausmą patiria daugybė žmonių, kitas klausimas, kaip tai bendrai veikia mūsų gyvenimą.
Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėja savižudybių skaičius, taip pat ir tarp jaunų žmonių. Vis dėlto viena visuomenės grupė išlieka yra aukštoje rizikoje.
„Jaunų žmonių savižudybių skaičius mažėja. Vienintelė amžiaus grupė, kur savižudybių skaičius išlieka stabilus, yra 65 metai ir daugiau. Taigi ten, kur savižudybių problema yra pati aktualiausia, yra vyresnio amžiaus žmonės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, – teigė P. Skruibis.
„Noriu atkreipti dėmesį apie veidrodžio tikslumą. Akivaizdu, jeigu jaunas žmogus nusižudo, tai mūsų dėmesį žymiai labiau pritraukia negu, pavyzdžiui, vyresnio žmogaus savižudybė, kurių vyksta daugiau, bet mes turbūt rečiau apie tai paskaitome“, – pabrėžė jis.
Tiesa, savižudybės veiksnys nebūtinai būna vienišumas.
„Dažnai gali būti taip, kad žmogus yra ne vienišas, bet jaučiasi našta savo aplinkiniams. Ir jaunas žmogus gali jaustis našta, kad jis turi sunkumus, problemas, tėvai dėl jo jaudinasi ir pan., ir senas žmogus gali jaustis našta, kad jam pačiam sunku su sveikata, finansais, jo artimieji silpstant sveikatai turi jį vis daugiau prižiūrėti“, – paaiškina profesorius.
Daugiau žmonių kreipiasi į psichologus
Nors Lietuvoje jauni žmonės jaučiasi vieniši, vis daugiau gyventojų kreipiasi pagalbos į specialistus. P. Skruibis pats pastebėjo, kad besikreipiančiųjų į jį, kaip į psichologą, skaičius ypač išaugo per koronaviruso pandemiją.
„Galėtume galvoti, kad pandemija mus taip stipriai paveikė, kad labai išaugo besikreipiančių skaičius, bet aš nesu tikras, kad tai yra vien apie pandemijos poveikį. Man atrodo, galbūt įvyko tam tikras lūžis sąmoningumo ir atvirumo psichologinei pagalbai“, – nurodė jis.
„Žmonės pradėjo jos dažniau ieškoti, netgi dažniau pripažinti, kad turi sunkumų“, – pridūrė profesorius.
Paklaustas, kiek jaunimo emocinei ir psichinei sveikatai žalos daro socialiniai tinklai, P. Skruibis teigė nenorintis kaltinti vien technologijų.
„Čia yra rizika nuslysti ir kaip atpirkimo ožį matyti, kad socialiniai tinklai, telefonų naudojimas yra pagrindinė problema. Ne vien tai“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, jauni žmonės dažnai jaučia nerimą dėl prastos ekonominės situacijos, klimato kaitos, karo baimės ir kitų veiksnių.
Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) jaunimui labiausiai šiuo metu nerimą kelia augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos – kaip didžiausią problemą tą nurodo keturi iš dešimties apklaustųjų Bendrijoje.
