Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano.
Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos. Antai Vilniuje 40 tūkstančių baltarusių valdžia siūlo tik vieną mokyklą, o 30 tūkstančių ukrainiečių nei vienos.
Jau dabar daugelis pastebi, kad lietuvių kalba Vilniuje užleidžia vietą rusų, o mūsų skaičiavimai rodo, kad lietuvių Vilniuje jau yra mažiau nei du trečdaliai.
Pastaruoju metu vis daugiau ukrainiečių pradeda mokytis lietuvių kalbos. Dabar 18 procentų Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių nurodo, kad lietuvių kalbos nemokėjimas trukdo jiems rasti tinkamą darbą.
„Tai jau treti kursai, kuriuos pradėjau lankyti. Ankstesni du bandymai buvo visiškai nesėkmingi. O čia man labai patiko, net pajutau rezultatus“, – sako karo pabėgėlis iš Ukrainos Kyrylo.
Pastaruoju metu Lietuvą užplūdo ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir kitų šalių piliečiai, kuriems gimtoji kalba yra rusų. Naujausiais duomenimis, visoje Lietuvoje gyvena per 200 tūkstančių rusakalbių, kurie turi laikiną leidimą gyventi. Žinoma, neskaičiuojant jau gyvenančių, Lietuvos pilietybę turinčių žmonių, kurių gimtoji kalba yra rusų.
Kas ketvirtas kitatautis Lietuvoje yra baltarusis. Nemaža dalis jų į Lietuvą atvyko kaip aukštos kvalifikacijos specialistai. Didžiausia baltarusių bendruomenė šiuo metu sostinėje, greičiausiai dėl to, kad tai didžiausias Lietuvos miestas šalia Baltarusijos sienos.
Gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę ir virš 11 tūkstančių ukrainiečių. Ir maždaug 7 tūkstančiai rusų. Registrų centro duomenimis, kas dvyliktas naujai atvykęs ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis žmogus – rusakalbis.
Mūsų skaičiavimai rusakalbių Vilniuje yra dar daugiau. Statistikos departamentas skelbia, kad Vilniuje gyvena maždaug 630 tūkstančių žmonių. 400 jų yra lietuviai. Likusieji yra kitataučiai. Dažniausiai rusakalbiai. Lietuvių gyvena mažiau nei du trečdaliai.
Tačiau Migracijos departamentas sako, kad šie duomenys dar nenusako, kiek tiksliai gyvena kitataučių konkrečiame mieste. Mat viename mieste, viename bute gali būti deklaruotas ne vienas atvykėlis, nors jis greičiausiai dirba ir gyvena visiškai kitame Lietuvos gale.
Pastaruoju metu smarkiai auga Vidurio Azijos šalių piliečių populiacija. Per pusantrų metų kirgizų šalyje padaugėjo 6 kartus, tadžikų 8 kartus. Uzbekų per nepilnus dvejus metus Lietuvoje apsigyveno 4 kartus daugiau.
„Darbdaviams trūksta darbo jėgos, trūksta statybininkų, trūksta vairuotojų, mėsos perdirbėjų, visokių pagalbinių ir kitų darbų atlikėjų“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Mes kaip valstybė sau galėtume kelti klausimą – kiek mums reikia pigesnės darbo jėgos Lietuvoje?“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuvių kalbos kursai – beveik 2 tūkst. eurų
Nemokamai išmokti lietuvių kalbą šiuo metu galimybę turi tik ukrainiečiai.
„Dirbau nuotoliniu būdu vienoje Ukrainos įmonėje, bet ten pradėjo atleidinėti darbuotojus, tad ėmiausi ieškoti darbo. Lietuvių kalbos žinios man suteikė pasitikėjimo, kad viskas įmanoma“, – pasakoja karo pabėgėlis iš Ukrainos Kyrylo.
Kiti rusakalbiai už tai turi mokėti pinigus. Kai kuriais atvejais lietuvių kalbos kursai atsieina ir beveik du tūkstančius eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad mokytis lietuvių kalbos nori ne visi. Tiesa, ir konkretaus plano visiems šiems atvykėliams, kaip integruotis į visuomenę, nėra.
„Atvažiuoja žmonės dirbti tiesiogiai pas darbdavius, kaip žinote, yra galimybė per kvotų sistemą ir apskritai darbdaviui ieškoti darbo jėgos kitose valstybėse“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dar visai neseniai lietuvių kalbos mokytis norėjo mokytis vos dešimtadalis atvykėlių iš Ukrainos. Tačiau pastaruoju metu šis skaičius sparčiai auga, sako su ukrainiečiais dirbančios organizacijos.
„Nuo kitų metų kovo mėnesio bus panaikinta lengvata ukrainiečiams ir jie turės tam tikru lygiu mokėti lietuvių kalbą. Todėl mes bandom įšokti į tą traukinį ir pasiekti kuo daugiau ukrainiečių“, – teigia tarptautinės migracijos organizacijos atstovė Eglė Staškūnaitė.
Daugėjant Lietuvoje rusakalbių, dideliu iššūkiu tampa ir ugdymo įstaigų stygius kitataučiams. Didžiausia rusakalbių bendruomenė šiuo metu Vilniuje. Tačiau savivaldybė ramina, kad jokia čia problema – vietos užteks visiems.
„Šiandien yra apie 600 laisvų vietų darželiuose – 400 lietuvių ugdoma kalba ir po šimtą lenkų ir rusų ugdoma kalba“, – sako Vilniaus administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje gyvena maždaug 40 tūkstančių Baltarusijoje gimusių žmonių, 23 tūkstančiai jų yra Ukrainoje gimusių. Tarkim, nemaža dalis jų į Lietuvą atvyko su vaikais, kuriems šiuo metu reikia darželio arba mokyklos.
Tačiau pasirodo, kad sostinėje veikia vos kelios mokyklos tautinėms mažumoms. Viena mokykla baltarusiams, dvi privačios mokyklos ukrainiečiams. Kadangi pasirinkimas menkas – tėvams tenka vesti vaikus į rusų mokyklas. Tiesa, kai kurios mokyklos yra atidariusios ukrainiečių klases, kur vaikams vyksta pamokos ukrainiečių kalba.
