Dirbančių arba apdraustųjų skaičius Lietuvoje buvo didesnis nei prieš metus, o vidutinės jų pajamos augo. Vis dėlto kai kurie ekonomikos sektoriai susidūrė su iššūkiais, rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.
Antrąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 12,3 proc. arba 217 eurų ir siekė 1 980 eurų neatskaičius mokesčių, o birželį jis viršijo ir 2000 eurų. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 124 eurais iki 1 230 eurų.
Antrąjį metų ketvirtį pajamų augimas pasivijo infliaciją: vidutinės darbo pajamos į rankas padidėjo 11,2 proc., kai metinė infliacija birželį siekė 9 proc.
„Vidutinės darbo pajamos sparčiai – apie 15 proc. – augo mažiausiai uždirbantiems. Tai lėmė ir atotrūkio tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių mažėjimą“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja.
Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų pajamos (vidutiniškai 4 268 eurai prieš mokesčius) buvo šešiskart didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 eurų prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto.
Teigiamą pokytį galėjo pajusti 7 iš 10 dirbančiųjų – tokiai daliai apdraustųjų pajamos padidėjo. 3 iš 10 dirbančių žmonių pajamos per metus nesikeitė arba sumažėjo.
Labiausiai didėjo statybininkų atlyginimai
Sparčiausias pajamų augimas užfiksuotas statybos sektoriuje, kuriame darbo pajamos žemesnės nei vidutinės. Statybininkų atlyginimai padidėjo 22 proc., nuo 1042 eurų iki 1300 eurų prieš mokesčius (880 eurų į rankas).
Administracinėje ir aptarnavimo veikloje atlyginimai išaugo 17,4 proc. iki 1316 eurų prieš mokesčius.
Vis dėlto, aptarnavimo srityse, palyginti su kitais sektoriais, didesnė dalis žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą.
Administracinėje ir aptarnavimo veikloje 9 proc. dirbančių žmonių gavo mažiau nei MMA, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 10 proc.
Palyginti, informacijos ir ryšių arba finansinėje ir draudimo veikloje tik 3 proc. apdraustųjų uždarbis nesiekė MMA.
Iš viso antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai žmonių, kurių pajamos nesiekė MMA – tai sudarė 8,1 proc. visų dirbančiųjų.
Kieno pajamos didžiausios?
Birželį vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius perlipo 2 000 eurų ribą. Tuo metu birželio atlyginimų mediana padidėjo 15,3 proc., iki 1 614 eurų prieš mokesčius. Tai reiškia, kad pusė Lietuvos apdraustųjų birželį uždirbo mažiau nei 1 037 eurų į rankas.
Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis uždirbo nuo 1000 iki 1500 eurų prieš mokesčius, tai yra apie 718-977 eurus į rankas. Tokio dydžio atlyginimus gavo sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, biurų ir įstaigų valytojai, krovikai, virėjai ir kiti.
Žmonės gaunantys mažiau nei 1000 eurų ant popieriaus (apie 717 eurų į rankas) dirbo valytojais, pardavėjais, verslo ir administravimo specialistais.
Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekė 4 610 eurų prieš mokesčius. Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4 288 eurai bruto), gydytojai specialistai (4 096 eurai prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3 831 euras neatskaičius mokesčių).
Du ekonominiai sektoriai patyrė susitraukimą
Bendras apdraustųjų skaičius per metus padidėjo 11 tūkstančių, tačiau ne visuose sektoriuose padėtis buvo vienoda. Prekybos ir apdirbamosios gamybos ekonominėse veiklose, palyginti su situacija prieš metus, pastebėtas nuosmukis.
Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6,5 tūkstančio, didmeninėje prekyboje – 2,4 tūkstančio. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas.
Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9,4 tūkstančio. Iš jų daugiausia – 3,3 tūkstančio darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2,8 tūkstančio žmonių – medienos gamybos sektorius. Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų.
Tuo metu kituose sektoriuose matomas augimas – pavyzdžiui, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus padaugėjo 7,5 tūkstančio.
Darbdaviai neatleido darbuotojų, bet ir nepriėmė naujų
Darbuotojai, dirbę apdirbamosios gamybos srityse, šiemet papildė ir nedarbo išmokos gavėjų gretas.
„Dėl padidėjusio nedarbo lygio, šiemet nedarbo išmokos gavėjų buvo daugiau nei pernai. Žmogus, antrąjį šių metų ketvirtį gavęs 500 eurų dydžio nedarbo išmoką, prieš metus vidutiniškai uždirbo 816 eurų į rankas. Taigi, nedarbo išmoka sudarė apie 61 proc. jo buvusio darbo užmokesčio“ – sako „Sodros“ analitikė.
Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų.
„Stebint bendras darbo rinkos tendencijas, aiškėja, kad šiemet sausio-liepos mėnesiais priėmimų į darbą skaičius sumažėjo 5 proc., o atleidimų skaičius – 2 proc.. Tai rodo, kad darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus, bet ir pristabdyti naujų darbuotojų įdarbinimą“ – pastebi Kristina Zitikytė.
Atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų nesumažėjo
Ryškūs pajamų skirtumai tarp atskirų Lietuvos regionų išlieka. Didžiausios vidutinės apdraustųjų pajamos antrąjį ketvirtį buvo Neringoje (2 755 eurai prieš mokesčius), mažiausios – Jurbarko savivaldybėje (1 419 eurų bruto).
Vilniaus mieste 5 iš 10 dirbančiųjų darbo pajamos buvo didesnės nei 2 000 eurų prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna 3 iš 10 apdraustųjų.
„Vilniuje vidutinės darbo pajamos siekė 2 325 eurus prieš mokesčius, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 585 eurus. Taigi, Vilniaus gyventojų pajamos toliau beveik perpus didesnės nei visos Lietuvos vidutinės darbo pajamos. Viena vertus, padėtis neblogėjo, kita vertus, atotrūkio nesumažinome.
Tai lemia ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su iššūkiu – kur dirbti?“ – pabrėžia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
